Karoliniškės: Medynėlis

Gal žinote, kaip pakliūti pas vedėją?ar reikia iš anksto susiskambint ir suderint susitikimą, o gal tiesiog nuėjus laukt prie kabineto? Dar gerai būtų, jei parašytumėt, koks jos darbo laikas - tikriausisi nuo 9val.
Iš anksto dėkoju

Vedėja priima žmones pirmadieniais ir trečiadieniais. Pirmadienį nuo 9-12 val., o trečiadienį po pietų, berods nuo 13-16 val. Bet, manyčiau, dėl susitikimo vis tiek geriausia būtų susitarti iš anksto.

Dar norėčiau paklaust mamyčių kurių vaikučiai eina į darželinukų grupę kaip ten auklėtojos?

Mes labai patenkinti savo auklėtoja . Ji rūpestinga, šauniai sutaria su vaikais, reikli. Na jei buvę darželio darbuotoji su savo anūkais nori pas ją patekti, manau, tai daug ką pasako .
Apie kitas auklėtojas, deja, nežinau visiškai nieko.

O kurią grupę jūs lankote?

Mes lankome "Kukučių" grupę.

Rituxx,
taigi vaiko ligos inkubacinis periodas - kelios dienos. Vadinasi su paslepta liga jis vaiksto toks diena-dvi, o tada tu pastebi ir nebeleidi i darza, o kiti tuo tarpu irgi uzsikrecia... per tas dvi dienas, tada kai taviskis grizta - grandinele tesiasi...
Isvada - be sansu - sterilios aplinkos ner ko tiketis.

Nesvarbu kas ziuri, gydytojos pazyma (pediatres) pasiimk. Biuletenis tavo darzeliui ne dokumentas.

Laba diena, mamytės

skaitau apakusi, nes man kaip tik Irena visai patinka. Tai yra mano vaikui. Jis jau tarškalas-barškalas nemažas, pastukačina kai kada.
Ir man stebuklas kad jis jau eina į daržą be jokių ašarų, labai noriai, net pamiršta nuėjęs tetet "ate" pasakyti, lekia į grupę, o seniau klykdavo, raitydavosi prie darželio vartų, kad "neis dazelin".
Klausiam "ar Benediktui patinka jau darželis?", tai pasakoja: "teip, patinka Bedediktui dazelis, geja teta, sūūūleliai,..."
Tada vyras nuėjęs sužinojo, kad akurat, pasikeitė auklėtojos ir mūsiškė dabar Irena.
Tai aš jokių priekaištų neturiu ir kažkaip vaikai labai jaučia.

Na del Irenos, tai bijau "sglaziti", bet siandien antra diena i darza ir beveik be asaru. O vakar vakare tokios geros nuotaikos vaikas buvo, net grazu ziureti:) Tfu tfu tfu. Ir mano mama sake, kad visai kita atmosfera grupeje (klausesi kol lauke vaiko uz duru:) ). Vakar vakare zaisdamas vaikas net prasitare, kad aukletoja vaikucius myli. Ziuresim aisku kaip bus toliau:) Siandien bandys pirma karta migdyti, tai nezinia kuom tai baigsis..

Labai džiaugiuosi dėl lopšelio, kad reikalai pasikeitė, gal auklėtoja padarė išvadas, pasikeitė. Džiugu tai girdėti. Nes paskaičius forumą nuo pirmo psl., buvom ne kokią nuomonę susidarę. (Nors kartais, kad suprasti realybę, reikia turėti ir šeštą pojūtį, nuojautą, ji geriausiai pasako)

O kad vaikai nebeverkia, geros nuotaikos ir noriai eina į darželį, tai jie paprasčiausiai adaptavosi, auklėtoja čia ne prie ko, vaikai yra tokie, kad prisitaiko prie bet kokio žmogaus, nos yra išimčių.Čia šiaip komentaras, iš praktikos.

la

na, gal ir aš būčiau linkusi vadinti tai adaptacija, pripratimu,... tram pam pam... jei būtumėm lankę šį daržą ištisai ir nuo pat pradžių tik tą vieną.
Bet...
Prieš tai mes lankėm kitą darželį, kuriame mano vaikui net pratintis nereikėjo, jokių pasibuvimų iki pietų miego ir t.t. nereikėjo. Nėjo jis iš ten pusdieniui atėjus nei pro kur. Ir vakare, kai ateidavom pasiimti, tai bučkis, tipo labas, ir lekia atgal ir dar mus tysia. Ir kiek ten lankėm, neesam matę nei vienos ašarytės nei ryte, nei vakare, nei netikėtai žymiai anksčiau etėję.
Nuo gruodžio pradėjom lankyti "Medynėlį", nes jis prie pat namų. Pasakėm vaikui, kad ten dar daugiau vaikučių, ir galėsi ryte ilgiau pamiegoti, nes nebereiks į darželį važiuoti per puse Vilniaus. Tai bože koks laimingas buvo, lėkė pirmą dieną pas "diaaaug leliųųų" net pastrykčiodamas. Niu, ir antrą dieną dar kaip ir noriai ėjo. O po to jau 3 savaites su raudom, klykimais prie darželio tvoros, kad "neis Bedediktas dazelin, nepatinka dazelis,..."
O giminės ir artimieji akim vartė ir nesuprato, kaip čia komunikabilusis Benediktas į daržą nenori, jam visad rūpėjo daug vaikų, nebijojo jokių didelių susibūrimų, svetimų tetų ir dėdžių, ne mamyčiukas, ne tetyčiukas, ... ir t.t.
Na, va-tai 3savaites paklykėm, tada susirgom, padrybsojom ligoninėj. Beveik 5 savaites nebuvom darže. Galvojom eis kaip į naują daržą, pas daug lelių su džiaugsmu. Ryte ruošėmes lyg ir noriai, bet atvedus prie darželio tvoros booožee moj kokį koncertą užtaisė, puse dienos darbe tėvam rankos tirtėjo ir buvo noras spjaut į viską ir lėkt namo.
O kitą rytą pilietis pats savo noru išsiruošia daržan, atsikelia, susirenka zooparką savo ir ant pižamos batus maukšlinasi: "eisiu dazelin". Žiopsojom su tete apakę.
Auklėtojos jau buvo pasikeitę. O tuo metu kai buvo auklėtoja Daiva, tai išvis visą vakarą pasakodavo apie "geja tata dazelyje" ir jei subardavau, tai nusisukdavo, vaidindavo , kad išeina ir košia pro dantis: "viskas, iseinu dazelin".
Ir dabar ašarojam tik tada, kai neišsimiega ir keliam, nes miegapelė jis pas mus tokia. Tai tada paverkšlena prieš daržą, bet sako: "Bedediktas da noji miegooot", o ne kad "nepatinka dazelis"

Vyrui va irgi papasakojau apie šią temą. Tai ir sėdėjo apakęs. Sako: "nu, nieko sau, o man kaip tik šita auklėtoja labai patinka". Na čia gal jau kaip ir turėčiau susirūpinti, bet šį kar tiek to

Na, tai va
Tokia va mano patirtis ir pastebėjimai. Aš savas išvadas pasidariau vienokias, kiti gal kitokias, bet aš kolkas viskuo patenkinta.

P.S. Spurgaite, atidarinėjam Fan klubą????