
Šiandien pranešiojau savo gražuosius "Čiabotukus"(guminius batus lietuviškai)... Pasipuošiau jais ir nukeliavau iki parduotuvės maistuko. Linksma buvo su tokiais gražiais batukais žmonėse pasirodyti, visi kas tik užmetė akis į mano ryškiai margus guminukus nusišypsojo.. Išvada- laimingais padariau keleta žmonių

Šlapia lauke, drėgna ir pas Jumis... Parašėt ilgoką romaną per parą. Turiu ko skaityti..

Tik galėjot linksmesnį skaitalą sukurpti... O dabar? Man atrodo, jog beveik visos iš čia dalyvaujančių per daug galvojate, analizuojatės.. Dingo meilė..nu tai dingo. Natūralu truputuką paliūdėti, bet gal geriau vietoj liūdesių geriau pasidžiaugti tuo, kad turėjai kažkurį laiką šaunų žmogų šalia, kad buvai mylima ir t.t. Dar vienas iš čia paminėtų liūdesių-nerimų yra tas, jog ilgai jau vienos. Viena tai dar ne visada vieniša, beje. Pėvėzė, aš, GV niekada neturėjau rimto ilgalaikio draugo, kurį liaudžiai galėčiau pristatyti kaip savo draugą... Ilgiausia mano draugystė, jei galima tą reiškinį taip pavadinti truko tris mėnesius. Bet tikiu, kad net tokiai truputį skeptiškai-cinikei atsiras kada tinkamas kakalis
Na, bet visos mes skirtingos.. bet nepriklausomai nuo jautrumo visos esam visai neblogas grobis žmonų beieškantiems vyrams
Gera matyti atsiradusias pražuvėles bei naujus vardus.
Abžoryte, nors tuoj aš tave abžora imsiu vadinti.. ir trumpiau ir konkrečiau ir taip išreikšiu nepasitenkinimą tavimi.. Kiek gi galima iš manęs žvengti? A? Aš juk ne ..

su margais čiabatukais- turiu jausmus.

Taigi, visada ir visur Jus mylinti GV baigia pirmąjį šiandieninį pasisakymą.
Pease in da world
Einu storėti

p.s. beje, su praėjusiu Helowynu