
QUOTE(abzoryte @ 2007 11 02, 21:52)
Nea, negaliu dar tylėti 
Dominyyka, galvojau dabar apie tai ką rašai ir noriu tau pasakyti vieną pavyzdį.
Įsivaizduok save pačią. Juk apie tave skirtingiems žmonėms yra susidariusios skirtingos nuomonės ane? Vieniems tu patinki, kitiems nelabai. Vieni mato tavyje gerą draugę, kiti griežtą kolegę, treti galbūt frigidišką moterį, ketvirti moteriškumo įsikūnijimą ir pan. Tai juk normalu. Tas pats žmogus skirtingose situacijose, skirtingu gyvenimu laikotarpiu su skirtingais žmonėmis vis kitaip atsiskleidžia. Kartais pražysta, kartais užsidaro. Todėl teigti apie žmogų, kad jis YRA BŪTENT TOKS yra kvaila. Mes save patį visą gyvenimą stengiamės pažinti, tai kaip gali žinoti kaip pasielgs kitas...
Būtent todėl ir sakau, kad jei kažkas kažkada rašinėjo sms moteriai pietaudamas su kita - tai dar nereiškia kad čia jau tendencija. Apskritai vargu ar galima įžvelgti tendencijas žmonių santykiuose.. Nes gyvenimas lyg voratinklis.. Jis vis pinasi, plečiasi, susilieja su kitais žmonių vorantinkliais ir gaunasi unikalus raštas, kuris nėra identiškas nei vieniems santykiais, buvusiems prieš tai.. Žinoma daug kas kartojasi.. Tačiau dar čia klausimas - ar kartojasi ne dėl to, kad mes patys sau esame įsikalę į galvą nuostatas, kad viską žinom, jau patyrėm ir kitaip net būti negali...
Galbūt parašiau šiek tiek filosofiškai, bet esmė, kad jei manysi, kad visi vyrai kiaulės - juos tokius ir matysi. Jei manysi, kad yra kiaulių, asilų, žąsinų, briedžių, meškučių, zuikučių ir kitokių gyvių, pamatysi, kad čia ištisas gyvūnijos pasaulis
O jei matysi, kad tai žmogus, su savo patirtimi, savo mąstymu, savo požiūriu ir patirtimi - pamatysi galimybę jį tiesiog pažinti ir atskleisti savaip.
Sprendžiu pagal save. Skirtingi žmonės pažino mane vis kitokią. Ir nei vienas negali pasakyti kad mane pažįsta. Kaip jie galėtų, jei aš pati save kasdien atrandu naujai!?
Taigi nei aš pati nenorėčiau kitam žmogui sakyti - ooo žinau, aš jus vyrus, buvo jau man taip
Nei norėčiau kad man sakytų - va va, tu irgi kaip visos moterys elgiesi ir pan.
Išmokti nelyginti žmonių - štai kur tikroji laimė

Dominyyka, galvojau dabar apie tai ką rašai ir noriu tau pasakyti vieną pavyzdį.

Įsivaizduok save pačią. Juk apie tave skirtingiems žmonėms yra susidariusios skirtingos nuomonės ane? Vieniems tu patinki, kitiems nelabai. Vieni mato tavyje gerą draugę, kiti griežtą kolegę, treti galbūt frigidišką moterį, ketvirti moteriškumo įsikūnijimą ir pan. Tai juk normalu. Tas pats žmogus skirtingose situacijose, skirtingu gyvenimu laikotarpiu su skirtingais žmonėmis vis kitaip atsiskleidžia. Kartais pražysta, kartais užsidaro. Todėl teigti apie žmogų, kad jis YRA BŪTENT TOKS yra kvaila. Mes save patį visą gyvenimą stengiamės pažinti, tai kaip gali žinoti kaip pasielgs kitas...

Būtent todėl ir sakau, kad jei kažkas kažkada rašinėjo sms moteriai pietaudamas su kita - tai dar nereiškia kad čia jau tendencija. Apskritai vargu ar galima įžvelgti tendencijas žmonių santykiuose.. Nes gyvenimas lyg voratinklis.. Jis vis pinasi, plečiasi, susilieja su kitais žmonių vorantinkliais ir gaunasi unikalus raštas, kuris nėra identiškas nei vieniems santykiais, buvusiems prieš tai.. Žinoma daug kas kartojasi.. Tačiau dar čia klausimas - ar kartojasi ne dėl to, kad mes patys sau esame įsikalę į galvą nuostatas, kad viską žinom, jau patyrėm ir kitaip net būti negali...
Galbūt parašiau šiek tiek filosofiškai, bet esmė, kad jei manysi, kad visi vyrai kiaulės - juos tokius ir matysi. Jei manysi, kad yra kiaulių, asilų, žąsinų, briedžių, meškučių, zuikučių ir kitokių gyvių, pamatysi, kad čia ištisas gyvūnijos pasaulis


Sprendžiu pagal save. Skirtingi žmonės pažino mane vis kitokią. Ir nei vienas negali pasakyti kad mane pažįsta. Kaip jie galėtų, jei aš pati save kasdien atrandu naujai!?


Išmokti nelyginti žmonių - štai kur tikroji laimė

Super žodžiai!



Va kaip su tais stereotipais būna
