Gimdymo terminas buvo nustatytas 2002 m. sausio 20d.
Kadangi mokiausi ir gimdyti reikėjo per sesiją, ją atsikėliau ir anksčiau išsilaikiau. Buvo likusi viena įskaita, kurios dėstytojas nenorėjo atkelti. Teko laikyti sausio 7d. Po įskaitos laikymo grįžau namo ir nutariau susidėti daiktus į ligoninę, kad nereiktų paskutinę minutę.
Be to, tvirtai nusprendžiau apsilankyti ligoninėje, kurioje ruošiausi gimdyti. Bet dar vis save raminau, kad dar anksti, dar spėsiu. Su akušere buvau susitarusi dėl gimdymo, tik jokių smulkmenų neaptarėm.
Maniau, kad spėsiu. Susiruošiau vykti ketvirtadienį, nes tada ji echoskopu tikrindavo nėščias mamas.
Nors iš ryto maudė pilvą, bet prisiskaičiu įvairių knygų, žurnalų šventai tikėjau, kad tai išankstiniai sąrėmiai. Be to, netokius juos įsivaizdavau.
Ryte dar pasivakščiojau po miestą, aplankiau parduotuves ir 15.00 prisistačiau į Antakalnio universitetinę moterų kliniką (nežiau tikslaus pavadinimo ir iki šiol). LAukiant, kada mane apžiūrės, kažkaip keistai jaučuiausi. Kitos mamos pradėjo sakyti, kad tikriausiai greit gimdysiu, o aš atšaudavau, kad dar liko 10d. Kokia naivi buvau. Jaučiau, kad kažkas ne
taip vyksta pilve.
Gydytoja apžiūrėjo ir pasakė, kad kaklelis atsivėręs 4 cm ir naktį gimdysiu. Man tai buvo šokas. Pradėjau gydytojai aiškinti, kad dar anksti, reikia grižti į namus, dar nenoriu, reikia diplominį rašyti.
Bet gydytoja pasakė, kad apie namus pamirščiau, jei nenoriu pagimdyti troleibuse. O tada ir prasidėjo panika: vyras negalėjo dalyvauti, mama dar neatvažiavusi, sese paskaitose.
Gimdykloje nuo skausmo žaliavo akyse, norėjau riestis į kamuoliuką ir malšinti skausmą. Vaikščioti nelaido, nes pajungė aparatus dėl mažiuko širdelės. Mano gydytoja trumpam išėjo, o aš jau nebegalėjau iš skausmo kęsti.
Atėjusi seselė pradėjo aiškinti, kad dar anksti rėkiu, dar sąrėmiai reti (kažkodėl aparatai rodytavo kas 3 min., o aš žiūrėdama į laikrodį skaičiavau kas 1 min.). Be to pradėjo prikaišioti, kad vaikas mažas, o pagimdyti negaliu.
Bet viskas pasikeitė, kai atėjo gydytoja. Buvo nuspręsta daryti Cezario pjūvį, ir 21.24 pasaulį išvydo mažiukas, net 3 kg nesveriantis berniukas.
Jam dabar 1,3 metų. Visi gimdymos skausmai pasimiršo, kai matai mažutį sūnelį besišypsanti kaip saulutę.
Štai tokia mano gimdymo istorija.
us man proto boksui paaiskinkit, gime sunelis, o pavadino Kleopatra? 
Dores,ismesk savo leliaus foto 
kaip supratau tu cia ji iskaitos gimdei? turbut ziauriai idomus dalykas savo sunuciui pasirode,kad islindo i dest paziuret 
kaip supratau tu cia ji iskaitos gimdei? turbut ziauriai idomus dalykas savo sunuciui pasirode,kad islindo i dest paziuret
aukit ir grazekit 
grazu 
