Vyrui nereikia sekso

Prašau padėkit išspręsti mūsų problemą. Esam vedę jau 6 metai. Pradžioj viskas lovoje buvo labai gerai, gal net per gerai. Tiesa, jo požiūris į seksą visada mane stebino. Iki manęs jis buvo tik vieną kartelį miegojęs su mergina, ir tai 15 metų. Jam atrodė, kad seksas be tikros meilės yra bjauru. Todėl kokius metus man priekaištavo, kodėl jis man buvo ne pirmas. Viskas pasikeitė, kai jis pradėjo dirbti daugiau, nei normaliam žmogui reikėtų. Galva buvo ištisai užimta darbiniais rūpesčiais, miegot eidavo 2-3 val. nakties. Aš bandžiau visais būdais jį atitraukt nuo minčių apie darbus, bet tiesiog buvo tokia situacija, kad ruošėmės pirkt butą, visokie buitiniai rūpesčiai, kuriem reikėjo daug išlaidų ir taip toliau. Susitaikiau su tuo, kad mylėdavomės 1-2 per mėnesį. Tai tęsėsi apie porą metų. Paskui, kaip supratau, jis ir pats su tuo susitaikė, kol galų gale pragyvenom be sekso PUSĘ METŲ Aš daug su juo apie tai kalbėjau, jis supranta, kad situacija visiškai nenormali, kad gyvenimas tapo pilkas ir nykus, pažada susikaupti ir pan., bet kiekvieną kartą apie tai jam primindama jau pradėjau aš blogai jaustis, tarsi žeminčiausi. O jei tyliu ir nieko nesakau, jis ir toliau sėdi iki išnaktų prie kompo, kol atėjęs į lovą tiesiog nulužta 100 proc. žinau, kad į kairę neina, vienas kitą mylim. Toks jausmas, kad jis pasidavė rutinai, ir nebegali iš jos išlipti. Jokie viliojimai jo neveikia, taip atrodo, kad jam pačiam jo sexualinis susijaudinimas jį gėdina ir jis sąmoningai į tai nereaguoja. Manau, tai patapo kokia tai psichologinė problema, bet kaip padėti jos atsikratyti, nebežinau. Vnž

Situacija tikrai nepavydėtina mano galva, cia be psichologo konsulatacijos - ne is vietos. Kartais, prisipazinkime, buna tokiu problemisku laikotarpiu, bet paprastai jie praeina ( jei ne po keliu savaiciu, tai jau bent po poros menesiu), bet tavo atveju tai tesiasi 2 metus... Visu pirma, manau, tavo vyras turetu atvirai pripazinti egzistuojancia problema ir suprasti, kad ji - labai rimta. O tu savo ruoztu turi jam irodyti, kokia skaudi gali buti tos problemos nesprendimo kaina... As abejoju, kad jis nores tave prarasti ( jei jusu santykiuose, nepaisant lovos, tikrai viskas taip gerai kaip rasei). Prikalbink ji profesionaliai psichologo konsultacijai... Turi buti riztinga.

Tai tikrai labai negerai... taip būti negali
Aš tiek nebūčiau ištvėrusi, jei man reikia sekso - aš saviškį pakalbinu, padarau masažą ir net labiausiai pavargęs , be sekso esame ištvėrę gal 3 savaites po mano gimdymo ir tai galvojau, kad jau baisu
Šitaip būti negali - imkis kokių nors priemonių, juk jūs manau abu sveiki ir abiems to norisi, na kaip galima guleti vienas šalia kito PUSĘ METŲ ir nieko nedaryti?????
Pieškok internete patarimų, išmok sugundyti, nepavyks pirmą kartą - bandyk dar, nepavyks per mėnesį - kalbėk labai atvirai, nepavyks per du - nueik pas psichologą - IŠEITIS YRA VISADA.
Sėkmės Tau

Mano manymu, cia reikia kreiptis ne pas psichologa, o pas seksologa. Seksologai gydo tiek moteru, tiek vyru lytini saltuma. Kaune savo kabineta turi seksologas Vitalijus Žukas.
Radau internete kaip ji rasti - Lytiniu sutrikimu klinika, Kalnieciu g. 114, Kaunas, tel. 8 687 47278, ketvirtadieniais nuo 17 iki 19v.

Nenoriu liudinti, bet gali buti kad ir seksologas nepades. Viena mano pazistama turi tokiu pat problemu su savuoju ir as pati jai jau seniai patariau kreiptis i seksologa. Nepadejo. Kaip ten tas ju susitikimas su specialistu praejo, as nesigilinau, neklausinejau, nes ir taip matosi, kad jai skaudu apie tai kalbeti. Ju santykiai dabar labai itempti, pora ruosiasi skirtis. Bet aisku, visos situacijos skirtingos. Gal jums bus kitaip. I specialistus kreiptis tikrai nepakenks.

Nemanau, kad sveikas vyras gėdintųsi savo seksualumo. Vyrams būdinga tuo didžiuotis. Kita vertus, jei jam lytinis artumas nesuvokiamas be meilės, galbūt jis abejoja savo jausmais tau. Gal prisirišęs, ištikimas, bet atšalęs, atsiribojęs. Gal kada esi jam sakiusi, kad tau keistas jo požiūris į lytiškumą, ir jis tai ėmė suvokti kaip nepakankamą jo vyriškumo vertinimą. Intymumas tarp vyro ir moters trapus: bet kokie žodžiai, gestai gali stipriai žeisti. Po to kelio atgal nebelieka.

Jei jus tikrai mylit vienas kita ir nezadat skirtis, tai siulau iklabeti savo vyra kur nors isvaziuoti savaitei laiko. Prie juros ar kur kitur (kur noretumete, pagal galimybes).Vardan jusu abieju. Ir maziausiai tris kartus pakartoti kelione, iskyla vel.
Mano situacja labai panasi (sekso atzvilgiu) ir tesiasi jau 3jus metus ir stai mes skiriames. Tik gal skirtumas tas, kad tavasis, kaip supratau lyg ir bando gelbeti padeti. As istikruju taip pripratau, kad man paciai jau tas noras praktiskai nebekyla ir teisybe pasakius, man saves gaila. Jei kas nors butu pasakes, kad as taip pasikeisiu, tai nieku gyvu nebuciau patikejusi Ir tai yra baisu.
Kuo didziausiu palinkejimu isikrapstyti is to duobes ir daugiau ten niekuomet nebesugrizti (kol leis galimybes )

Bet čia gal šio amžiaus problema. kaip vaikai anksčiau pradeda bręsti, taip vyrams prasideda anksčiau impotencija.
Aš irgi pripratau jau gyventi be sekso ir taip pat kaip Mute sako, kad gaila tik pačiai savęs.
O situacija visiškai tokia pati kaip Arbūziuko.

Taip... Dituacija laai jau pažįstama ir tikrai nepavydėtina
Aš 3 metus draugavau su vyru, kurio požiūris į seksą buvo panašus... Nepadėjo pokalbiai, mat jam "meilė o ne mylėjimasis" buvo sverbiau ir pan... O iš tikrųjų, tai kažkoks keistas buvo jo požiūris į, kaip jis sakydavo "tai". Jis iki manęs irgi nebuvo turėjęs moters, nors buvo 30 metų Pasak jo - laukė tikrosios meilės. Bet ir sulaukęs nesidžiaugė "tuo". Buvo daug pokalbių, raginau ir į specialistus kreiptis, važiavome ir atostogauti tik dviese, bet tikrai niekas nepadėjo

Viskas baigėsi tuo, kad po 3 metų, kai susiruošėme tuoktis, atšaukiau visus planus, iškėliau visokių ultimatumų, dar puse metų bandžiau laukti pagerėjimo ir galiausiai jį palikau...

Dabar, kai pažiūriu atgal, tai tepagalvoju - ačiū dievui, kad ir toliau netęsiau tokio savęs kankinimo Ir kam aš tiek dar bandžiau kažką lipdyti ir taisyti... Kokia dar meilė Juk mylėjimasis irgi meilės išraiška, ir labai svarbi!

Dabar su vyru tikrai džiaugiamės vienas kitu, ir mylimės, ir baramės ir taikomės, laukiamės , linksminamės, liūdim, prendžiam problemas, žodžiu - GYVENAM

Yra žymiai reikšmingesnių dalykų nei sexas. Jei dėl sexo trūkumo skiriamasi, ėdamasi ir panašiai - tai labai garsiai deklaruojama "šeima" yra viso labo tik gražūs žodžiai.

Briedas kažkoks tas sexo trūkumas, juk jį galima kompensuot ir - pasakysiu atvirai - tie kompensaciniai surogatai kokybe niekuo nenusileidžia

[quote=voveriukas36,2005 03 13, 21:10]
Yra žymiai reikšmingesnių dalykų nei sexas. Jei dėl sexo trūkumo skiriamasi, ėdamasi ir panašiai - tai labai garsiai deklaruojama "šeima" yra viso labo tik gražūs žodžiai.

Briedas kažkoks tas sexo trūkumas, juk jį galima kompensuot ir - pasakysiu atvirai - tie kompensaciniai surogatai kokybe niekuo nenusileidžia
[/quote
Voveriuk, vienam briedas yra sekso trukumas, kitam perteklius. Svarbiausia yra, kad pora jungtu dalykai, kuriems yra lygiai vienodai svarbus.

Drystu pakomentuot : visiska nesamone. Nebent sutuoktiniai jau padeda auginti anukus ir dalijasi saldziais prisiminimais