Didžiosios metų šventės

nuo lapkričio kalėdiniai atributai parduotuvėse taip nusivalkioja kad nebedžiugina širdies,tik nepaaiškinamą liūdesį kelia kai ateina tikrasis metas džiaugtis

pažįstu šeimą kur aguonpienį darosi kada tik užsimaniusi ir kūčiukus čiaumoja...man tai tik kūčių vakarienės patiekalas(iš tėvų šeimos tokia tradicija) manau tokia graži šventė kaip kūčių vakarienė virsta eiline švente su eiliniu persivalgymu. nusivalkioja viskas,nelieka laukimo,nelieka stebuklo
nemoku rišliai aprašyt kas dūšioj ir širdyj gerai,jei pas žmogų tvirtas pamatas širdy,žino ko nori ir ką daro,o jei ne (tai bent mano aplinkoj )dauguma vyrų deria degtinę, o moteros raminančius...

gal čia ne vietoj,bet A.Zurlienės,,laiškas šventei,,
Vieni žmonės meldžiasi suklupę,nuolankiai nuleidę galvas ir prispaudę prie krųtinės rankas.
Kiti kreipinius į Dievą rėkte išrėkia.
Kai kam tyliai krypsta akys aukštyn.
Tuomet nesvarbu ką pamatai;šventovės skliautus ar fantastišką formą saulėje žėrinčio debesies.
Ogal tik kuklų kryželį palubėje...
Arba susilieji į vienovę su giliu nakties dangumi.Vien tik tau mirksi žvaigždžių brilijantai,švyti meteorai.
Vien tik taugroja vargonai.
Skamba paukščio giesmė.
...vien tik tau...
Dieviška ramybė užgauna nematomas stygas ir siela keliasi Maldai.
širdies malda yra galinga jėga.Didžioji Paslaptis net mintį pagauna ir neša mums nežinomais sparnais į aukštybes.
Vardan tavęs, Švente,siuntė Viešpats Dieviškąjį Sūnų žemiškoms kančioms.
Tad ateik į mūsų širdis,aplankyki kiekvienus namus.
Tik tu vienintelė gali pakelti varguolio akis į dangų ,nuimti švino šarvą nuo kietų širdžių....
...vakarykščius trupinius nužert nuo nešvaraus mūsų stalo...
Tik tu vienintelė,o ŠVENTE.

Bažnyčia ir išmokė skaityti tai, kas naudinga ir praleisti kas nenaudinga. Kunigai praleidžia "melstis nuošalioje vietoje", man neįdomu bendruomenė. Dabar ateina bent kiek džiugesniais veidais, bet pagrindinė masė jau tokiais skausmingai piktais veidais "švenčia" Jei bažnyčia reikalinga avims ganyti, tai man ten ne vieta, aš kitam aptvare gyvenu ir meldžiuosi pušyne

Kas yra "visų pirma švęsti su bendruomene"?

Aš,tiesą sakant ,irgi nemėgstu tų švenčių,nes per ilgai jos tęsiasi ir nedaro jokio įspūdžio.Jeigu apie Kalėdas prieš savaitę kokią pradėta būtų kalbėti,tada jo,būyų normali,laukta šventė.O kai jau atšventi ją kelis kartus visuose kolektyvuose pirma laiko,ar po to,visokio šlamšto dovanoto prisineši ir kitiems priteiki,tai lieka tik džiaugsmas,kad pagaliau BAIGĖSI..

Tai kad nepraleidžia kunigai tų maldų nuošalioje vietoje - kaip tik, sakyčiau, skatina tai praktikuoti (jau nekalbant, kad patys meldžiasi ir vienumoje). Panašiau, kad kaip tik Tu dalį praleidi, jei Tau priimtina tik viena iš Kristaus nurodytų maldos formų, o visa kita net neįdomu.
Papildyta:

Kad galėtum švęsti bendruomenėje, visų pirma reikia turėti tą kažkokią bendruomenę, jaustis jos nariu. Jei ateini tik į svečius per Šv. Mišias/pamaldas ir po jų išeini savais keliais, nelabai ir suprantu, kaip galima tikėtis kažkokio ryšio su tais žmonėmis. Bažnyčia nėra kažkokia stebuklinga vieta pabūti vienumoje su Dievu - bažnyčia yra žmonės.

aukso zodziai

nepulkit, kad i Baznycia netraukia. Prisipazinsiu, ir as ten senai buvau. Kelias i tiksla gali buti skirtingas, kaip kad skirtingi yra zmones. Negalima teigti, kad geresni tie, kurie i Baznycia eina uz tuos, kurie neina

Didziausia - Velykos

Jiems Kalėdos patinka labiau, nes būna dovanų?
Papildyta:



Švęsti su bendruomene - tai su artimiausiais žmonėmis tiesiogiai, o su visa parapija/būriu/kaimu/rajonu/šalimi/žemynu netiesiogiai , bet širdyje...
Jei tikintys nori eiti į bažnyčia - tegu eina. nenori - tegul eina į čiuožyklą, pušyną, arba lieka namie... manau per šventes geriausia elgtis kaip viduje norisi, ir švęsti, jog ta diena būtų neeilinė, ypatinga.. o bent jau man šventime atrodo svarbiausia prasmė.. suprasti, kodėl švenčiam, išgyventi tai visa širdimi, atlikti kokį ritualą..