QUOTE(flight @ 2011 06 20, 17:12)
Ir visgi, besąlyginė meilė vyrui/žmonai - ne kažkas, kas ištinka nelauktai neiktėtai ir be apsisprendimo, o labai sąmoningas, valingas, kryptingas vidinis veiksmas. Mylėti besąlygiškai - tai pasirinkti ir kasdien su tuo pasirinkimu dirbti.
Gal blogai pateikiu savo mintis, bet... O vyrais zmonomis pradzioje tampa, o tik veliau pamilsta juos? Nezinau kaip jus, as nemoku myleti sau isakydama myleti. Budama pareiginga man nesunku rupintis, gerbti, dometis zmogumi, bet myleti is pareigos, nezinau, nenoreciau kad kas mane myletu taip.
O as jau pradedu abejoti tuo teiginiu. Mes galime dirbti tik su savimi, galime siek tiek itakoti salimais esanti, jei jis leisis itakojamas. Taip mes galime myleti ir puoseleti savo meile, bet sis jausmas yra tik musu asmeninis. Gerai, kad yra atsakas, bet buna ir taip, kad meile ir isblesta, ne todel, kad su ja neva "nedirbama", o tiesiog issiseme, nes zmones subrendo, pakito.