QUOTE(odetee @ 2007 12 16, 10:24)
nezinau gerai pamascius kas geriau,ar visikai vienai augint vaikutu be jokiu "pagalbininku'ar su jais......pati gyvenu pas tevus,bet niekiek neperdedu tai yra kosmaras mums su vaikiuku ne gyvenimas,tai ilga istorija,reikia mums kazka gyvenime keisti,nes toliau taip gyvent nebegalim,bet kita vertus tiesa tokia,kad tevai vieninteliai kurie mums padeda pinigine prasme,uz tai gyvenu nuolatiniais priekaistais is ju,reksmais,grasinimais,neskaitant,kad jie tarpusavy nesutria,nuolat reksmai barniai,vaikas auga, viska mato,bijau,kad ji tai suzalos negryztamai,apie save jau nekalbu,mano nervai ir sveikata paslijo.na bet cia tema ne apie tai...viena drauge isvaziuoja ir siulo pagyvent savo butuke vilniuje l pigiai,kadangi mums su pinigais l prastai,kazkaip gal ir isiverstumem,bet vistiek reiktu tevu prasyt pinigu...l noriu nors kazkiek laiko pabegt su savo vaiku nuo sito kosmaro,bet kita vertus l bijau,juk db ziema,as masinos neturiu,kaip su vaiku vaiskciot i parduotuves ar kitus reikalus reiktu tvarkyti visiskai vienai...esu visiskoj nevilty,gal atsiliepsit mamytes,patarsit man,busiu jums dekinga.
oi labai pažįstama situacija(ne asmeniškai). tėvai duoda pinigų ir tada jau drebia purvą visą, nes galvoja kad taip jiems galima.
NEGALIMA. kai išeisi, jei išeisi-na tada neturėsi galimybės nesisukti.
viena mama, būdama tokioje situacijoje su vaikučiu viena, išėjo į nuomojamą butą. po mokesčių visų-katino ašaros likdavo..na ir maisto subproduktuose net ieškodavo geresnio, tėvai prašė grįžti...tipo, kaip tu čia dabar be mūsų. numarinsi ir save ir vaiką. dabar jau prabėgę du metai. mama pradėjo dar daugiau dirbti, vaikį paima draugai, kai pati negali.
matau, kad turi draugus.
pradėjo pastebėti menkiausius laimėjimus.
aš ne prieš tėvus-aš prieš tokius, kurie nori valdyti savo vaikus. Žiema-na taip sunkiau, bet koks skirtumas, kad be mašinos

yra visuomeninis transportas juk(ar mieste ar kaime). maisto pirk tik tai dienai-tai i kuprine ant peciu sumesi. sukurk max komforto is nieko.
tiesiog matosi, kad esi jauna ir įpratus gyventi su tėvais. pirmas kartas būna visada. svarbu-kiek tvirtas tavo pasiryžimas.