Rugpjuti jau bus metai kai gyvenu su draugu Londone. Mums pasiseke, kad apsigyvenome su draugais name, tai vakarai linksmi ir jokiu pykciu ar maisymusi tarpusavy
Dar dirbame abu ofisuose, tai tuo irgi patenkinti. Tik ilgai iki darbo vaziuoti man, bet sia problema sprendziu traukiny ziuredama serialus - koks skirtumas, ar ziuresiu pries ir po darbo, ar namie grizus
Kas liecia artimuosius, likusius Lietuvoje, tai zinoma pasiilgstame. Bet nebuvo taip, kad Lietuvoje super duper daznai susitikdavome, tai bandau nesukti del to galvos. Aisku, su kitais susiskambiname. Dar daug stengiames cia keliauti ir pamatyti, kas man irgi patinka, nes Lietuvoje daugmaz visos vietos jau aplankytos... Apibendrinant manau, kad man cia patinka, nors negaliu zadeti, kad dar po metu neatsiras ilgesys Lietuvai
Beje, ten turejau darba su geresnem salygom, del to labai jo ilgiuosi, bet, tikiuosi, su laiku si problema cia issispres.