QUOTE(Moškė @ 2007 04 10, 19:00)
Labas, mergytes. Visada svajojau kada nors parasyti i si skyreli

Taigi, mano istorija tokia: istekejau 21 m, 4 m geriau kontraceptikus. Nutraukiau, ciklas nesutriko, bet pastoti nepavyko. Po puses metu pradejau minti gydymo istaigu slenkscius. Padaryti visi imanomi mano ir vyro tyrimai. Viskas ok, tik ovuliacija nevyksta. Ir taip praejo treji metai. Per juos apturejau 6ias stimuliacijas klostilbegytu+pregnyliu+dufastonu. Pakeiciau keleta gydytoju, visi gyde taip pat. Jau nebe labai tikejausi... Ir stai, ana savaite per echo maciau savo zirniuka

Sirdute plaka

Vos neapsiverkiau
Prisimenu, su kokia viltim ir trupuciu balto pavydo skaitydavau si skyreli

Linkiu jums visoms pacios didziausios sekmes. Matyt viskas yra imanoma, tik reikia daug kantrybes, tikejimo ir stiprybes.
Ačiu labai už panašias istorijas. Jos mus sustiprina ir pakylėja. Stengsimės, semtis tos stiprybės. Aš irgi žiuriu su (baltu) pavydu i tas, kurios rašo, jog išsityrė ir pas jas viskas gerai, ir pas vyrą gerai, tik nėra vaikučio ir viskas..... tada dar įmanomi visokie atsipalaidavimo, užsismiršimo būdai ir stebuklėlis atsiranda.

O mūsų atveju, kai tikrai žinome, jog bėda vyro spermoj (labia bloga) ir pan. Maža vilčių, kad ims ir įvyks stebuklas....

...tačiau vis vien stengiamės (gydytis) bei tikėti Dievo stebuklu ir jo laukti.