Sveikos, mergaites!
Kai jau viskas lyg ir aprimsta, nusprendziau ir as pasigirti, nes kiek bijojau dziaugtis pries ypac laukta grazuji perioda - kai gims sunus, musu mazasis nykstukas.
Nevaisinga seima buvome 5 metus, tiesa, anksciau as nebuciau taip musu su MB pavadinusi. Taciau dabar drasiai galiu taip sakyti - viskas, atrodo, seniai pasimirso, jau supame stebukla ant ranku.
Mudviem su MB musu santuoka yra antroji. Is pirmuju santuoku - as vaikucio netekau, o MB turi mergaite ir berniuka - tiesa, jau paauglisko amziaus.
Susituokus kazkaip apie vaikus nekalbejome, jis lyg ir nelabai norejo, taciau tvirtai pasakiau, kad noriu seimos, TIKROS seimos, kada namuose yra ir vaikisku balsu.
Jis sutiko.
Nutareme po vestuviu - iki vestuviu draugavome apie pora metu, is ju metus gyvenome kartu - nebesisaugoti. 0.5 metu ismeteme veltui. Nuejau pasitikrinti, rado cista desineje kiausideje - ~10 cm, daugiakamerine, nutare ginekologai salinti - pasalinta laparoskopijos metu. Operacija zaibiska, viskas pavyko, atsigavau tikrai greit ir po poros menesiu vel nebesisaugojome - vel 3-4 menesiai - nieko. Prispaudziau savo ginekologe - ji patare palaukti, bandyti, kol kas nedaryti is to tragedijos, nes nevaisinga seima laikoma - kada nepastojama metus laiko. Raminausi siais zodziais, taciau sirdelej labai buvo neramu...

Taigi emiau gerti ivairius papildus - Ovuliavita, paskui nakvisos alieju, issityriau echoskopiskai - ar vyksta ovuliacija, ovuliacija vyko. Uzsigydziau visas gimdos kaklelio zaizdeles, maniau, kad tai priezastis. Aibe tyrimu del chlamidijozes, mikoplazmu, ureaplazmu. Ginekologe prasneko apie hormoninius tyrimus - pasidariau, na, buvo kiek mazas progesteronas. Kitkas - be priekaistu.
Ikalbejau issitirti MB, spermograma dareme ne profesionalu rankose, taciau patologijos nerado.
Emiau spausti savo ginekologe, ji dar pasiule diagnostine laparoskopija. Susimasciau, bet sutikau, buvo padaryta - rasta labai daug saaugu pilvo ertmeje, kiausintakiu fimbrijos priauge prie zarnu, vieno kiausintakio nepraeinamumas - daryta retrogradine kiausintakiu apziura. Taip pat vel pasalinta desines kiausides cista.
Po operacijos kazkaip susimasciau. Pagalvojau, kad gal verciau kreipsiuos ne i saviske gydytoja, o i vaisingumo specialistus, juolab, kad paskatino kitos moterys, kurias pazinojau ir jos isdriso pasisakyt, kad turi panasiu bedu.
Dareme IUI, nes tyrimai leido. Pirmaja gal darem skubotai, be stimuliacijos, taciau as TAIP norejau vaikucio! Po treciosios netekau kantrybes, pati pasiuliau gydytojai, kad padarykim gimdos nuotrauka. Pasirodo, pratekami abudu kiausintakiai. Dziaugemes kaip vaikai su MB... Slapta vyliausi, kad jau 4 IUI...
Deja... Kai prisimenu, kaip raudojau, kai eilini karta sulaukiau mmm... Dar dabar uzgniauzia kvapa... Nutarem pasilseti, nes tikrai pavargom. ATrodo, kad viska padarem, taip stengemes... Eme trikti santykiai seimoje...
Buvo sunku abiems, atsitverem abudu tylos siena. Bet po kiek laiko supratau, kad tiesiog esam pavarge ir reikia poilsio. Ir apsisprendem suteikt vienas kitam sansa.
Bet as negalejau be vaiku...
Vyras pasiule kreiptis i kita klinika, ja pakeitem, jau ejom abudu kartu, sprendima priiminejom abudu. Nutarem, kad darykim IVF, patys siulem daktarei jai ruostis. Ji padave mums protokoliniu tyrimu plana, bet ikalbejo dar 2 IUI.
Tuo metu isvykom pasiilseti. Stimuliacija pradejau jau kelioneje, buvo pakeista schema. Grizus daremes IUI, dar atostogavau. Ir - po 5 IUI - sekme!
Dabar jau turim savo vaikiuka ant ranku...
Nieko nesigailiu. Kitoms seimoms gal teko daugiau iskesti, taciau viska priemiau kaip sunkia pamoka,na, gal kaip sunku savo kelia, taciau kovoti uz teise buti MAMA - nueiciau ta pati is naujo.
Buti MAMA - jega!
Tikrai labai gera skaitžyti taip gerai pasibaigusias istorijas. As tikiuosi taip pat cia parasyti