Angelėlių mamyčių svetainė

#109
QUOTE(bim @ 2008 01 24, 14:40)
moteris nebegaliu, isprotesiu. as noriu savo mazules. as jos net ant ranku nepalaikiau. as nebegaliu, nesusitvarkisiu.


Laikykis, žinau kaip sunku, man ir neteko laikyti savo mažulės, neteko priglausti prie krūtinės. Nepasiduok, turi dėl ko gyventi, juk tavęs reikia tavo pirmam vaikučiui. Anksčiau ar vėliau tenka išmokti gyventi su tuo skausmu.
Atsakyti
#110
As ir net nepriglaudziau savo svajones prie saves, nes gime negyva ir man ja tik parode ir as nedrisau net paprasyt kad ja man bent paziuret is arciau duotu...

rasyk cia tai ka isgyveni, tikrai bus lengviau, Mieloji, mums visoms daug padejo sis forumas, mes cia visos isgyvusios ta pati, todel galime suprast ir padet Tau...
Atsakyti
#111
QUOTE(bim @ 2008 01 24, 15:40)
moteris nebegaliu, isprotesiu. as noriu savo mazules. as jos net ant ranku nepalaikiau. as nebegaliu, nesusitvarkisiu.


man taip pat neteko ta laimė laikyti ant rankų savo džiaugsmelį... verysad.gif
jei labai blogai jautiesi gal pagerk kokių lengvų raminamų, man pirmus tris mėnesius po nelaimės jie padėdavo...
jeigu turit galimybių pabandykit išvažiuot kur nors bent trumpam, savaitei ar kelioms dienoms...
mums visoms tenka būti tvirtoms ir gyventi dėl savo artimųjų toliau...
nors mane pačią paskutiniu metu apėmusi visiška apatija gyvenimui...
niekas nebeįdomu ir nieko nesinori nei daryt, nei matyt... verysad.gif verysad.gif verysad.gif
o tu turi dar kitą vaikelį, kuriam esi labai labai reikalinga.
ir būtinai išsikalbėk, išleisk savo skausmą ar čia ar su kuo nors...
stiprybės tau
Atsakyti
#112
QUOTE(Rugiaveide @ 2008 01 22, 23:57)
Ir man viskas buvo panašu į stebuklą: pirmi kūdikėlio judesiai per Kūčias, gražūs sapnai... Deja, kai reikėjo, Dievas nepadėjo. Nepaisė jokių prašymų, maldų... Įsitikinau, kad niekas, išskyrus mus pačius, mums nepadės.
Per pirmąsias Aliuko mirties metines kunigas, prieš pašventindamas paminkliuką, pasitikrino sąraše, ar susimokėjome už tai pinigus... Ir tai Dievo tarpininkas? Daugiau į bažnyčią nevaikštau. Tik per metines iš pareigos mišias užperku...
Ir nesigilinu išvis - tikiu ar netikiu, kodėl taip yra. Nėra tam absoliučiai jokio poreikio - ir tiek. Gyvenimo patirtis tiesiog viską taip sudėliojo.

o siaube, po DUKRYTĖS laidotuvių, vyras man pasakė, jog kunigui davė 100lt tai jis pradėjo muistytis, tad teko duoti dar 50lt. Jei is tiesų slyksciuosi tokiaios kunigais, juk kaip galima reikalauti daugiau pinigų. o jei as jų pvz. neturiu, tai baisu. jis pas mus net namuose nebuvo ir kalbėjo kazkokias nesamones, net neapabino, nepaguodė.
Po 2 sav,kai palaidojom duktytę teko vaziuoti laidoti 2 mėn berniuką Arniuką, su jo mama susipazinom santariskių ligoninėj, kas galėjo pagalvoti, kad ir vėl susitiksim tik tokiom baisiom aplinkybėm. To mieselio kunigas , ėmė lb nedaug, ji sukrėtė kudikelio mirtis, labai graziai kalbėjo nuo dusios, apkabino tėvus, palinkėjo stirybės. Cia tai kunigas
Atsakyti
#113
QUOTE(bim @ 2008 01 24, 15:40)
moteris nebegaliu, isprotesiu. as noriu savo mazules. as jos net ant ranku nepalaikiau. as nebegaliu, nesusitvarkisiu.



Cia musu daug tokiu, kurios net negalejom isgirsti savo vaikucio verksmo, mes gimdem, bet zinojom, kad jo neturesim verysad.gif verysad.gif Ir kodel tas gyvenimas toks ziaurus? As irgi net nelaikiau savo sunelio rankose, tik paprasiau, kad man ji atnestu ir parodytu, nes as norejau matyti, ka as po savo sirdele 8 men isnesiojau, jis buvo toks grazutis .................... Dieve, kaip sunku tai prisiminti, jau apsiverkiau................
Atsakyti
#114
aciu jum brangios, man tikrai reike jusu palaikimo. man begalo sunku. nors as ir turiu viresnele, kuri man suteikia jegu, bet vistek sunku. kartais net erzina jios buvimas, o poto grauzia sazine kad jia atstumiu. nesuprantu uz ka mum toks skausmas. kaip ji islaikit? aciu jium uz patarimus. man tikrai to reike. as neturiu su kuo apie tai pasisneket. jauciosiu labai vienisa......
Atsakyti
#115
Leisk sau gedeti ir liudeti, suprantu kad taip sunku dar vyresnele yra, seima ir savo skausmu nesinori kitu skaudint...
gal kita vaika kas gali paziuret ir isties geras patarimas vaziuot kur nors.. mes dviese su vyru po nelaimes po keleto dienu vaziavome i palanga pabut savaitei nors dar net vaiksciot negalejau normaliai. Bet tai kazkiek padejo, nors visas dienas tik juodai verkiau. bet kazkiek padejo.
Be to man padedavo homeopatiniai raminamieji, sedatif ir lyg tai accosedum, pries nakti gerdavau, tada galedavau uzmigt.
Atsakyti
#116
QUOTE(bim @ 2008 01 24, 19:17)
aciu jum brangios, man tikrai reike jusu palaikimo. man begalo sunku. nors as ir turiu viresnele, kuri man suteikia jegu, bet vistek sunku. kartais net erzina jios buvimas, o poto grauzia sazine kad jia atstumiu. nesuprantu uz ka mum toks skausmas. kaip ji islaikit? aciu jium uz patarimus. man tikrai to reike. as neturiu su kuo apie tai pasisneket. jauciosiu labai vienisa......

snekek cia. visada atsiras kas tave supras, padrasins. tam kas nepatyre panasaus tikriausiai yra sunku suvokti kaip sunkiai istveriama tai yra. man jau praejo 10 menesiu, viskas kazkaip susigulejo. bet pirmom savaitem tiesiog isproto ejau. geriau valerijonus, geriau nakciai stipresniu migdomuju. ejau pas psichologa. tiesiog buvo labai sunku, nezinojau kaip toliau gyventi. bandziau skaityti, ieskoti visokiu panasiu atsitikimu, ziurejau kaip kitos moterys laikosi. ir kazkaip po truputi eme viskas atrodyti kitaip. visdar skauda, bet netaip svieziai, galiu apie tai pagalvoti nepsiverkus.
laikykis. kad laikas apmalsina skausma, tai tiesa.
uzuojauta tau.
Atsakyti
#117
Bim, laikykis.... buvo akimirkų, kai maniau - išprotėsiu.... neišprotėjau...
ir dabar dar kartais jaučiu, kad durnėju.... bet gyvenu.... kito pasirinkimo nėra.... laikykis.. apkabinčiau, jei galėčiau..
Atsakyti
#118
QUOTE(bim @ 2008 01 24, 15:40)
moteris nebegaliu, isprotesiu. as noriu savo mazules. as jos net ant ranku nepalaikiau. as nebegaliu, nesusitvarkisiu.

labukas, suprantu kaip jautiesi.as irgi noriu savo maziuko,su kiekviena diena vis sunkiau, pradedu palusti,ir negaliu su savim susitvarkyti sausio pirma as palaidojau savo ANGELELI...maniau, kad esu stipresne o pasirodo esu be galo silpna...nezinau ka atiduociau uz akimirka su JUO...laikykis tik tai mums ir be liko...o kas nutiko tavo mazulei, kad jos netekai? verysad.gif
Atsakyti
#119
labas sandra24. mano nemira mire del gyditiju aplaidumo. kai buvau nescia persalau, nuvikau i mokama klinika tikedamasi geru specialistu, nes musu gyditpja seimos to metu buvo isvikus i konferencija. tai va toi klinikoi mane abziurejus gyd. nepaskire jiokiu vaistu, net tirimu nepadare. po keliu denu man smarkei pablogejo, kreipiausi vel ten pat, skire gidima, bet deja kai dabar suzinojom, kai atliko skrodima, pas mano pupa buvo uzsisenejas plauciu uzdegimas, plaucei pasidare nepralaidus orui, susiplojo ir mano pupa prasikankinus pusantros paros mire.ji istvere daug nemaloniu prociduru, bet deja, musu gyd, neistenge i ja ikvept gyvibes. mes labai dekingi tai gyd. gaila tik kad jios pastangos buvo veltui. tik dabar mes suzinojom kad kalta ta gyd. kuri laiku nepaskire man gydimo.
Papildyta:
o gal as kalta pati. juk galejau pareikalaut kad ji padaritu tos nelemtus tirymus, bet kazkodel to nepadariau. devuliau ir kodel taip turejo nutikt?
neko nesuprantu. galvoi netelpa.
kaip skauda.................
Atsakyti
#120
sandra24, as ka tik perskaiciau tavo istorija, uzjauciu, nera neko baisesnio kaip stebet kai tavo vaikutis mirsta. mano pupa mire man matant, visus aparatus atjiunginejio ir t.t.... man tos denos kaip kosmaras. iki debar viskas sukasi pres akis. nekad nepamirsiu.
Atsakyti