Įkraunama...
Įkraunama...

Angelėlių mamyčių svetainė

QUOTE(AIRA @ 2008 02 25, 13:34)
Mes savo sūnelio gruodį sulaukėm ir netekom, liūnos buvo šventės ir tokios visuomet jau bus verysad.gif


Sveika prisijungus prie mūsų būrelio. Aš savo lėlytės irgi netekau gruodžio mėn. Ji mirė 9 mėn nuo genetinės ligos. Kaip sakant irgi šventės - nebe šventės po šios nelaimės schmoll.gif
QUOTE(STT @ 2008 02 25, 15:53)
Ne, nemiega. JO NĖRA> JUK SAKIAU, SĖDI DESPOTAS DIEVO VARDU IR TYČIOJASI IŠ MŪSŲ: mums neduoda mažylių, duoda narkomanėms, bomžėms chronėms, kurios mėto po vaikų namus, žudo, konteineriuose ar klozetuose skandina, kankina ir tt. OT JUOKINGA, ANE, DIEVE.....
GAL APSIMASTYK NORS KARTĄ

Nu jo - pavarei tu čia biggrin.gif Žinai, aš irgi retkarčiais apie tai pagalvoju....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo lina31m: 26 vasario 2008 - 23:00
QUOTE(AIRA @ 2008 02 26, 10:29)
Labutis 4u.gif
O aš į darbą grįžau, taip sunku pirmom dienom. Kolektyvas pas mus didelis, visi žino kas mano šeimai nutiko, lyg ir nežino kaip čia su manim elgtis, vengia kalbų apie tai, tarsi nieko nutikę nebūtų. Tik viena moteriškė tiesiai šviesiai paklausė kas ten ir kaip atsitiko, paskui sužinojau kad ir ji naujagimio neteko. Taigi suprast mus gali tik tą patį patyręs..
O gruodis, mano vienas mėgstamiausių mėnesių, Kalėdos gražiausios metų šventės, tai visada jų laukiau, ir še tau kaip visakas pasikeitė. . Nors gal ir niekas nepasikeitė, tik bus liūdni prisiminimai šventėms artėjant.

Po tokiu isgyvenimu sunkiausia gryzti i darba, nors ir aplinkiniai nezino kaip jiems cia elgtis. Pamenu, kai sutikau viena pazystama, tai as kalbejau kaip niekur nieko, meginau sypsotis, o ji maciau tik tramde savo asaras ir megino kalbeti tarsi nieko nebutu nutike. Kiekvienas savaip isgyvena svetima skausma, ne visi moka suprasti, o kitiems tiesiog neidomu. As kartais taip noriu issikalbeti, bet matau, kad nera su kuo. O gal as pati del to kalta g.gif
Atsakyti
as radau visai kita draugu rata po nelaimes, nors nuo nauju zmoniu neslepiu savo nelaimes, bet su "senais" draugais nebeturiu ka veikt, apie ka sneket... labai sunku buvo kai likau "viena" nesikoriau niekam ant sprando kad issikalbet, nebent cia... nieks neatejo ... dabar dziaugiuos kad pajegiau tiestis, turejau tam jegu, nors dabar taip sunku, kad asaros ir vel smaugia...atrode dienos ilges bus geriau... bet tas ilgesys be proto zudo... negaliu atleist daktaram, ta neapykanta dar labiau zlugdo , bet kitaip negaliu...
Atsakyti
QUOTE(lina31m @ 2008 02 26, 23:58)
Nu jo - pavarei tu čia  biggrin.gif Žinai, aš irgi retkarčiais apie tai pagalvoju....


Ne, nepavariau, tik pasakiau tai, ką galvoju
Ar nors viena mama, praradusi savo vaiką nėra panašiai galvojusi?????
QUOTE(*lukute* @ 2008 02 27, 00:18)
Po tokiu isgyvenimu sunkiausia gryzti i darba, nors ir aplinkiniai nezino kaip jiems cia elgtis. Pamenu, kai sutikau viena pazystama, tai as kalbejau kaip niekur nieko, meginau sypsotis, o ji maciau tik tramde savo asaras ir megino kalbeti tarsi nieko nebutu nutike. Kiekvienas savaip isgyvena svetima skausma, ne visi moka suprasti, o kitiems tiesiog neidomu. As kartais taip noriu issikalbeti, bet matau, kad nera su kuo. O gal as pati del to kalta  g.gif

O aš po netekties iškart parašiau pareiškimą ir išėjau iš darbo. Ir susiradau dar geresnį, širdžiai mielesnį su nuostabiu kolektyvu. Nuo nieko neslėpiau.
Viskas priklauso ne nuo mūsų (bendravimas), o nuo aplinkinių, nes jie nežino, kaip elgtis ir blogiausia, kai kalba tarsi kaip niekur nieko.

QUOTE(rugsėjė @ 2008 02 27, 09:30)
as radau visai kita draugu rata po nelaimes, nors nuo nauju zmoniu neslepiu savo nelaimes, bet su "senais" draugais nebeturiu ka veikt, apie ka sneket... labai sunku buvo kai likau "viena" nesikoriau niekam ant sprando kad issikalbet, nebent cia... nieks neatejo ... dabar dziaugiuos kad pajegiau tiestis, turejau tam jegu, nors dabar taip sunku, kad asaros ir vel smaugia...atrode dienos ilges bus geriau... bet tas ilgesys be proto zudo... negaliu atleist daktaram, ta neapykanta dar labiau zlugdo , bet kitaip negaliu...

Ir aš pakeičiau - ir esu laiminga, kad atsikračiau pavydo,. feeee
Atsakyti
QUOTE(rugsėjė @ 2008 02 27, 09:30)
as radau visai kita draugu rata po nelaimes, nors nuo nauju zmoniu neslepiu savo nelaimes, bet su "senais" draugais nebeturiu ka veikt, apie ka sneket... labai sunku buvo kai likau "viena" nesikoriau niekam ant sprando kad issikalbet, nebent cia... nieks neatejo ... dabar dziaugiuos kad pajegiau tiestis, turejau tam jegu, nors dabar taip sunku, kad asaros ir vel smaugia...atrode dienos ilges bus geriau... bet tas ilgesys be proto zudo... negaliu atleist daktaram, ta neapykanta dar labiau zlugdo , bet kitaip negaliu...

Ir man panašiai viskas... Tiesiog nesistengiau bendrauti su tais, kas nenorėjo. Iš pradžių pergyvenau, net save kaltinau, kad gal dėl to viskas, jog pasikeičiau. O pasikeičiau tai tikrai. Visi prioritetai gyvenime gal net aukštyn kojom apsivertė. Bet paskui aprimau, susiradau naujų draugų, naują darbą. Irgi nieko neslepiu nuo nieko.
Atsakyti
QUOTE(Rugiaveide @ 2008 02 27, 10:51)
Ir man panašiai viskas... Tiesiog nesistengiau bendrauti su tais, kas nenorėjo. Iš pradžių pergyvenau, net save kaltinau, kad gal dėl to viskas, jog pasikeičiau. O pasikeičiau tai tikrai. Visi prioritetai gyvenime gal net aukštyn kojom apsivertė. Bet paskui aprimau, susiradau naujų draugų, naują darbą. Irgi nieko neslepiu nuo nieko.

as irgi pobiski keiciu bendravimo rata. noriu irgi atsikratit pavydu, apkalbinejimu, ir vaidinimu kad neko nebuvo.
Atsakyti
as taip ilgios savo mazules. taip ilgios, kad net negaliu....
Atsakyti
Labutis 4u.gif

Aš iš kart po nelaimės tai norėjau iš darbo išeiti, iš šalies išvažiuoti, bėgti kažkur toli toli.. Paskui suvoki, kad nuo to kas atsitiko nepabėgsi niekur, taigi pradėjau mokytis su tuo skausmu gyventi ir rodos visai pavyko. Žinot kai verkiu, jaučiu kad verkiu gailėdama savęs, vyro, dukrytės kuri taip laukė brolio, tėvų kurie taip skaudžiai viską išgyvena, bet sūnelio gailėtis neišeina, tiesiog žinau kad jam viskas labai gerai, ten aukštai. Jį ten visi myli, globoja ir jis ten laimingas smile.gif Ir kai važiuojam į kapines, ten savo sūnelio nejaučiu, visur jis yra, tik ne ten..
Atsakyti
QUOTE(AIRA @ 2008 02 27, 13:49)
Labutis 4u.gif

Aš iš kart po nelaimės tai norėjau iš darbo išeiti, iš šalies išvažiuoti, bėgti kažkur toli toli.. Paskui suvoki, kad nuo to kas atsitiko nepabėgsi niekur, taigi pradėjau mokytis su tuo skausmu gyventi ir rodos visai pavyko. Žinot kai verkiu, jaučiu kad verkiu gailėdama savęs, vyro, dukrytės kuri taip laukė brolio, tėvų kurie taip skaudžiai viską išgyvena, bet sūnelio gailėtis neišeina, tiesiog žinau kad jam viskas labai gerai, ten aukštai. Jį ten visi myli, globoja ir jis ten laimingas smile.gif Ir kai važiuojam į kapines, ten savo sūnelio nejaučiu, visur jis yra, tik ne ten..

as jau kaip ir pradejau atsigaudinet, bet nekap negaliu susitaikit su ta netektim.
ir mano dukra labai laukia sesutes.
Atsakyti
Labas rytelis ax.gif
Pritariu,mano draugu ratas taipogi pasikeite,prioritetai kas be ko,bet pasikartosiu,jau kogero entaji karta,tie kas neturi vaiku ar to neteko jiems isgyventi tai beprasmiska...Po laidotuviu negalejau matyti draugiu su vaikais,o jos kaip tycia kvietesi i svecius...tai sociai atsiklausiau,kad pamatysi prais...Tik vienintele drauge supratinga buvo,ji pasake zinau kaip tau sunku tad dukreles nesivesiu,jei kada palengves ir pati noresi matyti Joana, pasakyk.
Geros dieneles visom!!!!
Atsakyti
pradejau keist kazka savo givenime, bendravima, viska, bet po laipsnui. rosios greitu laiku pastot. bet susitaikit negaliu, tap neturejo but. man jios truksta, ji mano dalelite, mano sirdele, ji turi but su mumis, o ne....
Atsakyti
Prisiminiau kokias klaikias mintis buvau isgirdusi po laidotuviu,zodziu atseit as elgiausi netinkamai,dievas bande mane per nesekmes keisti,bet tipo as nesikeiciau...Tad sudave smugi pokurio atseit zmogus susimastai kad netaip gyveni...
O kai as paklausiau kodel tos alkoholikes,narkomanes meto aikus po svieta,kankina juos....Man atsake,vaikas ateidamas pats pasirenka tevus,tipo prie ko cia ta motina.... doh.gif Ir aplamai man atsidare zandikaulis,kai buo pasakyta,kad zmogus yra nuskriaudziamas,nuzudomas ir taip toliau uz savo blogus darbus praeitam gyvenime...Tipo niekas veltui nevyksta...
Nepykit cia ne mano mintis,tiesiog prisiminiau,buvusi dialoga...
BIM viskas bus Jums gerai,to linkiu ir tuom tikiu thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif
Atsakyti