Miegas atskiruose kambariuose...

Taiva, atsitiko toks dalykas, apie kurį gėda ir pasakot Turiu vyra ne tik naktimis kanarkiantį, bet dar priedu ir dantimis griežiantį(kas su tuo susidūrę, tas supras) Naktinės mano kančios prasidėjo, nuo pat pirmos mūsų bendros gyvenimo nakties vienoje lovoje Bet viskas nuo pat pradžių.............Taigi susituokėm, vienas apie kito įpročius ir ydas žinojom pakankamai, nes išdraugavom 4 metus Bet per tuos draugystės metus gyvenome atskirai(pas kiekvienas savo tėvus) Žinojau, kad žmogus linkęs į gilų naktinį miegą ir jo padarinį - knarkimą Bet kaip visos tekėdamos ,,žinojau'' kad kaip nors įveiksiu šį erzinantį polinkį Nu ir ką, kol nebuvo mažosios(dukros), nors jau buvau nėščia 3 mėn(kai susituokėm), kentėjau ištisas naktis , saviškio rengiamus orkestrus(kiekvieną mielą naktį) Ir va atsiradus lialiukui, kančia pasidarė nebepakeliama, nes vos prabudus nuo mažosios, nebegalėdavau toliau miegot vien nuo saviškio puškavimo ir dar dantų griežimo...Bet kaip GERA sutuoktinė kentėjau Nepadėdavo nei kušinimai, nei žadinimai, niekas vienu žodžiu negelbėjo mano miego....Kol galiausiai daėjau nuovargio ribą ir......saviškį iškrausčiau miegot į kitą kambarį....Nuo tos nakties supratau ko man truko visą tą laiką, ogi gero ramaus miego Ir iki to momento praėjo 1,5 metų...Dabar jau 3 men kaip miegam atskiruose kambariuose, ir svarbiausia, kad ir mažoji pailsi visia kitaip, ir aš pati lieku visą naktį kuo puikiausiai išsimiegojus...O ką sako vyras?Ogi pats nenorėdamas džiaugiasi ramiu, nekušinamu miegu Vienu žodžiu visiems gerai...Bet va yra kažkokia baimė dėl vaiko...kaip ji matydama atskirai miegančius tėvus suvoks šeimos privalumus ir t.t.(net nžn kaip čia įvardint) Pati užaugau šeimoj kur tėvai vienas kitą vos ne naktimis apsikabinę miegodavo, ir po šia diena išlikęs šiltas prisiminimas, kaip tėtis mamą mylėjo(ir tebemyli) Ir va maniškis taipogi užaugęs panašioj šeimoj, kur tėvai miega taip pat vienoje lovoje...O kokie tėvai mes? Net nebežinau kaip ir bereaguot....Taigi mielosios ir mielieji, sakykit savo nuomones, išgyvenimus panašioje situacijoje(ir kaip ją sprendėte, kad nenukentėtų nei vienas nei kitas)...Vienu žodžiu kaip iš šalies atrodo toks nešeimyniškas vaizdelis?

O negi knarkimas neisgydomas? Siaip jei siltai ir mylinciai vienas su kitu elgiates, dukrai neturetu tai but kazkokia trauma. O kai paklaus, paaiskinsit, kodel miegate atskirai. Bet as negaleciau miegot atskirai nuo mylimo zmogucio, todel spresciau ta problema kitaip.

Neperseniausiai maciau per tv reklamavo purskala i nosi knarkikams Pries miega isipurski ir nebeknarki Kaip ir kokiais kiekiais vartoti nepasidomejau, nes manasis knarkia tik kai vakare buna isgeres alkoholio (airiskos kavos pvz.). O kadangi taip buna labai retai, tai ir problemos nera.
Gal jau tie "vaistai" ir iki Lietuvos atejo. Pabandyk pasiteirauti vaistinese.
Kazkaip nei sis nei tas atskirai miegoti...

Man neatrodo keistas toks nešeimyniškas vaizdelis, koks čia malonumas visiems būti neišsimiegojusiems.
O čiužinio nebandėt keisti? Ar pas specialistus kreiptis dėl knarkimo ir dantų griežimo? Ar pats griežimas kažkaip nekenkia dantims? Nuo ko jis kyla? Nuo nervų?
Mano vyras irgi knarkia. Bet buvom kelionėj, kita lova, gal nuovargis... naktį prabundu - kažkas ne taip. Ogi tokia tyla, kad puoliau žiūrėt ar kvėpuoja žmogus Sakau, gal kietesnis čiužinys turėjo reikšmę... bet fantastika buvo

Kreipkites i specialistus, juk turi kazkas padeti, jieskokite iseities ir viskas bus gerai.
As grieziu dantimis

O va dėl kreipimosi pas specialistus, čia kitas klausimas Bet va negvildenamas Nes jokiais norais aš to savo ,,sugulovo''(vyro) iki jų (specialistų) nenutemčiau...Jam eilinis gerklės skaumas, tai tik mažas trukdis normaliai kalbėt ir tiek...O ką čia bekalbėt apie rimtesnius apsilankymus pas spec.... Taigi problema ne mano, bet ją spręst turiu aš Vyrui tas knarkimas ir griežimas dantimis gyvent netrukdo, o va man....................

Manasis irgi daznai knarkia
Bandem ir visus tuos purskalus, ir pleistrus, ir viska viska, kas reklamuojama - nepadeda, pinigu ismetimas.
As dabar radau viena klinika, kur daro lazerines operacijas 'liezuveliui' gerkleje sumazinti (tai ta dalis, kuri vibruoja kvepuojant), taigi dabar bandau ji ikalbeti, kad reikia pabandyti, nes pavargstu nuo neramaus miego

mano tėvai kartais atskirai miegodavo. kai tėtis naktį pradėdavo labai garsiai knarkt, tai mama jį iškraustydavo į kitą kambarį. man, kaip vaikui, tai nesukėlė kažkokių nesusipratimų, nes tiesiog ir pati girdėdavau tą knarkimą.
o mano vyras irgi kartais paknarkia, bet tik tada, kai yra išgėręs. bet taip būna nedažnai

Kaip tik pries kelias dienas buvau paskaitoje pas zandikauliu chirurga Simona Grybauska, tai paskaitos metu, jis pasake: knarkimas - viena is netaisiklingo zandikaulio pasekmiu ir visos kitos ale kliutys yra prasimanymas. Taip kad isieities yra... bet aisku tavo vyras nesileis i kalbas... tiesiog zinok kad jokie purskaliukai ir tt nieko nepades. Nzn, sekmes.....

mano vyras irgi baisus knarkalius.. na gal ne pats baisiausias, bet kai man neduoda normaliai pamiegot, tai man jau yra trgedija mane kogero labiausia erzina tai kad kai tik jis uzkriokia, bijau kad mazius nepabustu esu jau jam tuxtanti kartu sakius- tu bent isivaizduoji kaip sunku maziu uzmigdyt? o tu dar knarki ale visx taip pat.. kenciu. O ka padarysi? paznaibau, padraskau, xi, plaukeli kokis israunu trumpam suveikia

na bet prie esme
Temos autorei norejau tik pasakyti, kad nemanau jog verta pergyvent del mazosios poziurio i tevu miegojima atskirai
Mano tevai miegodavo atskirai, ir dabar tebemiega- ir nieko, svarbu tai kai tevai sutaria
nezinau, gal tarkim, jei tevai po kiekvieno barnio eitu po skirtingus kambarius miegoti, tada manau ir vaikiukui atsilieptu(kitox poziuris i santuoka)

Mes su vyru taip pat atskirai miegam (dažniausiai), nes prie jo knarkimo, kalbėjimo, kikenimo man į ausį ir dainavimo per miegus prisideda dar ir tai, kad jam dažnai reikia kokią 3 arba 4 ryto keltis į darbą. Aš miegu katės miegu- mažiausias krebžtelėjimas ir prabundu, o užmigt paskui nebegaliu Ausų kamštukai net ir tie nepadeda Nuo pat ankstyvos vaikystės kankinuosi šitaip. Ketverius su puse metų kentėjau, o prieš pusmetį ėmiau ir išsikrausčiau į kitą kambarį. Pasaka Išsimiegu kaip žmogus. Santykiai su vyru dėl to visai nepablogėjo, sekso taip pat nesumažėjo. Jis patenkintas, kad nebežnaibau jam šonų, aš patenkinta, kad galiu miegot tyloj ir ramybėj. Kai mums sutampa laisvos dienos, miegam kartu, nes tada kažkaip nesvarbu, jog neišsimiegi- į darbą sekančią dieną gi nereikia
Ir tikrai kuo mažiau jaudinčiaus dėl mažosios Juk svarbu kasdienis tėvų tarpusavio sutarimas ir bendravimas, o ne miegojimas kartu/atskirai

mano tete irgi knarkia. miegodavo su mama skirtinguose kambariuose. ir man vaikystej tai buvo trauma. buvo geda kam nors pasakyti, kad jie miega atskirai.
taciau db miega kartu.. nors tete ir tebknarkia..