QUOTE(Takelis @ 2007 12 07, 00:13)
Štai čia ir paprieštaravai pati visai savo teorijai. Būtent, Dievui nieko nereikia. Tik jau ne bažnyčia šitą teigia, atsiprašau. Ji be perstojo kartoja, kaip Dievui visko iš mūsų reikia : ir paklusnumo, ir nusižeminimo, ir pamaldumo, ir gerumo, ir tikėjimo, ir ...toliau pati gali papildyt. O jau jeigu to negauuuus, tai iš tos didelės meilės laaabai, laaabai nubaus.
Būtent Bažnyčia tai ir teigia, kad Dievui iš mūsų nieko nereikia. O jei mums iš jo kažko reikia, tai turime būti pamaldūs, geri ir taip toliau. Dievas nebaus, kaip kad mama savo kūdikio nesuvažinės, jei tas nepaklausęs bėgs į gatvę, bet nelaimė neklausant gali įvykti.
QUOTE(skemi @ 2007 12 07, 01:33)
<...>bobute pasako mazam vaikui bijok dievo arba uz tai, kad tu kazkada kazkam pamelavai tau pasako Dievas tave nubaus, kas tada, kai ku esi tik mazas vaikas. Jos gi nesiap sau tai porina, o jos baznycia tai ismoke. Tai tu paskui visa savo likusi laika kol uzaugi ir bijai to. Patikek as zinau ir nelabai maloni ta baime.
Bijoti blogai elgtis nėra blogas dalykas. Nemeluok ir nereiks bijoti, kad kažkas atsitiks. Ar tau didelis skirtumas, kad už nuodėmę ne Dievas su rykšte per pirštus uždroš, o velnias, ar ta lazda, kuri turi du galus. Pamokymo esmė - nemeluok, nes tai yra blogai, nes atsitiks nelaimė. O gal manai, kad meluoti gerai, kad to vengti nereikėjo kai buvai maža?
QUOTE(Staiga @ 2007 12 07, 02:00)
V a. Pagaliau sulaukiau, valio. Tai visgi ieškoti pačiam? Kur? Tik ten, kur galima ar visur? Tik ŠR aš dar kurnors?
o po bobutės jau kelios kartos praėjo. Gal visgi ši karta jau ieško kitur? Kodėl tuomet bandoma atgal į apibrėžimą sukišt?
KAi pameti pinigus ieškai tik ten kur pametei ar ir aplinkinėse gatvėse? Tik savo mieste, ar pavažiuoji ir gretimus apieškai?
Tai kam gi žinių apie Kristaus mokymą, kuris žmones pasiekė prieš 2000 metų ieškoti, ne tuo metu parašytame NT, o nė šimto metų nesiekiančios kilmės raštuose?
QUOTE(Staiga @ 2007 12 07, 02:20)
Jei jau Luknė sako, kad Dievas reikalauja, tai kūūū aš galiu pasakyt? Nieko Dievas nereikalauja, bent jau asmeniškai iš manęs. O jei dar ir vaikus taip auklėsim, reikalaudami kad dantis valytų ar nosies nekrapštytų...Vaikus auklėju argumentuodama, nes kitaip jie manęs nesupras. Ir jokių nepagrįstų reikalavimų.
Dievui atiduodu ką galiu noriu, visiškai laisva valia. Myliu ir dėkoju, o ne ieškau. Todėl ir santykis su Dievu kitoks.
Skemi, nieks nieko nebaudžia, baudžia patys save, tame tarpe ir nežinojimu.
O jei manai, kad reikia "pradeti tiketi ne butybe, bet paciu savimi, savo gyvenimu, savo laime", tai padėkok Jam šįvakar už suvokimą, nes tame tavo gyvenime ir tavo laimėje Dievas visuomet yra.
Kaip argumentavai metų vaikui, kad reikia nosį valyti tam, kad nesirgtų? Labai praverstų tokie veikiantys argumentai, nes maniškis draskosi, kaip žvėriukas ir nosiai valyti, tenka pasitelkti ir tėtę, o jau ašarų pakalnė širdį iš širdies išplėštų... O gal nevalyti, tegu snarglėtas pavaikščios, kol apsispręs valytis ar nesivalyti?
Jei Dievas tik laimės pojūtyje, tai gyvenk patogiai, o po mūsų nors ir tvanas, svarbu tikėti savim, savo teisumu ir džiūgauti kiek daug naujo apie Dievą prigalvoju, juk jei prigalvoju negali būti, kad taip nėra, nes Dievą kuriu pati (jis joks ir yra toks, kokį sukuria mūsų protas, gal nevisai tiksliai, bet cituoju kažkieno suprastą Vandens mintį)...
Manau Dievas yra nepriklausomai nuo mūsų supratimo apie jį. Ir yra toks koks yra, nepriklausomai suprantame koks, ar ne. Mes turime bandyti suprasti jį, kiek galime, bet nebandyti primesti mūsų norimą vaizdą, net jei kartais mums ne visai patogu, kad jis ne toks, kokį norime įsivaizduoti, ar pasaulis ne toks kokį įsivaizduojame.