tai stai mano keliones pasakojimas
Abzoryte-tau iskart papeikimas kaip musu vyriausiai raganai-koki cia ruka man priburei a?
Taigi atsikeliau ryte su baaaaisiai skaudancia galva po studentisko vakarelio-zvilgt pro langa-balta balta..trinu akis nesuprantu kame reikalas-kai supratau kad cia rukas tai iskart tapo aisku kad kelione bus su nuotykiais. Na bet nuvaziavau i oro uosta-ten jokios informacijos kad skrydzio nebus-viskas normaliai-suleido i sale-laukiam laukiam..jau isskrist senai turejom-lektuvo kaip ner taip ner...po geros valandos teikesi pranest kad lektuvas nusileido vilniuj ir mus gabens ten autobusais
tas gabenimas uztruko 4 valandas nes matyt tik viena autobusa teturejo
vilniuj dar graziau-kas pusvalandi skrydi vis atideda-vilniaciai atsisako kura pilt lektuvui-visi alkani ir pikti-vaikai klykia-piktos bobos organizuoja komanda ir zada eit must oro uosto direktoriu
as ramiai sedziu rukau ir stebiu situacija-nu ten pamatyt reikejo kas vyko..galiausiai apie 19 val vakaro pasake kad skrydzio visai gali nebut tai maniai sutryps ta vyuka kuris pranese
matyt issigando ir po pusvalandzio galiausiai sedejom lektuve
tik vat per ta laika vilniuj uzejo rukas ir dar puga
na bet sekmingai pakilom ir 23 val buvau londone
(turejau but 12 val dienos)
pasakojimo tesinys kitoj zinutej kad smailiku netektu trint..
ale, dabar apsitempus ir reikiamas vietas tinkamai atstačius sėdžiu ir galvoju - o jei jūs visi žinotumėte kas ten po mano švarkeliu.... 
Antriausiai tai va čia yra labai geras dalykėlis apie šefus, direktorius ir t.t. 
tuoj parasysiu savo nuotykius londone.
