Vakar pirmą kartą su vaikeliu važiavau autobusų Mažeikiai - Vilnius ir tikrąja ta žodžio prasme buvome nepageidaujami viešajame transporte
ta prasme, mūsų mergytei dabar yra be kelių dienų 2 metukai, ji neverkia be reikalo ir šeip yra tikrai ramus vaikas, bet kitų keleivių požiūris į mus buvo klaikus - dvi bobulės, pamačiusios mame su vaiku, tyliai persėdo į kitą autobuso galą, o priešais kėdėje sėdėjusi studenčiokė garsiai išreiškė savo nepasitenkinimą - "Kaip nenorėjau sėdėt su vaikais, dabar negalėsiu pamiegoti ir pan." 
Tada jau ir aš nesusilaikiau ir pasakiau, kad mano vaikas nėra toks tragiškai neramus, kaip ji galvoja ir, kad bus laikas, kai pati turės vaikų ir supras Žodžiu, man buvo atsakyta, kad ji vaikų turėti aplamai nenorinti ir pan. Daugiau jau nieko nebesakiau, nos viduje dar daug žodžių turėjau ir palinkėt kai ko jai labai norėjosi 
Mūsų kelionė buvo sugadinta, nors važiavome tik pusę kelio (iki Radviliškio), vaikas visą kelią buvo ramus ir net nenulipo nuo savo kėdės, bet tie smerkiantys žvilgsniai "suėdė" visą planuotos kelionės namo džiagsmą 
Taigi, norėjau pasiteirauti, ar jums taip yra buvę ir, ką darote su priešiškai nusiteikusiais keleiviais? Aš suprantu, kad automobiliu važiuoti yra daug patogiau ir būtent taip mes visą laiką keliaujame, bet šį kartą teko važiuoti autobusu ir aplinkinių žmonių reakcija į vaiką mane šokiravo, niekad nemaniau, kad taip gali būti
