QUOTE(Lane @ 2008 01 31, 15:19)
Jei su vyriška paderme žadi kariauti, tai gretimoj temoj Staiga kovinių pratimų moko.Gal ir tau pravers?
Kodėl psichologams ar psichiatrams ilgainiui pavažiuoja stogas?
Kodėl policininkai ilgainiui tampa gyvuliais, nebeskiriančiais aukos nuo kaltinamojo?
Kodėl žmonės, dirbantys darbą, susijusį su žemo mentaliteto žmonėm, perima jų savybes?
Ir kodėl tik maža dalis atsilaiko? Ar įmanoma viso to išvengti?
Kodėl policininkai ilgainiui tampa gyvuliais, nebeskiriančiais aukos nuo kaltinamojo?
Kodėl žmonės, dirbantys darbą, susijusį su žemo mentaliteto žmonėm, perima jų savybes?
Ir kodėl tik maža dalis atsilaiko? Ar įmanoma viso to išvengti?
QUOTE(Lane @ 2008 02 04, 14:53)
Kodėl psichologams ar psichiatrams ilgainiui pavažiuoja stogas?
Kodėl policininkai ilgainiui tampa gyvuliais, nebeskiriančiais aukos nuo kaltinamojo?
Kodėl žmonės, dirbantys darbą, susijusį su žemo mentaliteto žmonėm, perima jų savybes?
Ir kodėl tik maža dalis atsilaiko? Ar įmanoma viso to išvengti?
Kodėl policininkai ilgainiui tampa gyvuliais, nebeskiriančiais aukos nuo kaltinamojo?
Kodėl žmonės, dirbantys darbą, susijusį su žemo mentaliteto žmonėm, perima jų savybes?
Ir kodėl tik maža dalis atsilaiko? Ar įmanoma viso to išvengti?
Lazarevas atsakė į tuos klausimus, ir man regis, labai išmintingai:
" Sąmonė tai smegenų veiklos produktas. Smegenys tai mūsų kūno dalis. Kūnas priklauso nuo aplinkos. Vadinasi, mūsų mintis nulemia aplinka. Taigi psichiatras laikui bėgant gali išprotėti, policininkas tapti banditu, o kalėjimo sargas nusikaltėliu. Iš esmės kartais taip ir atsitinka. Vaiką aplinka veikia labiau, suaugusį žmogų mažiau. Ateistą nusikaltėlių pasaulis gali įtraukti lengviau, o tikintysis išsisaugos, nes dvasinė aplinka stipresnė. Kuo tauresnių tikslų, t. y. turinčių daugiau energijos, siekia žmogus, tuo mažiau jį veikia fizinė aplinka. Godumas, pavydas, irzlumas, kerštingumas, puikybė tai vis priklausomybės nuo aplinkos požymiai.
Geraširdis, dosnus, bet nepataikaujantis ir nepadlaižiaujantis žmogus bet kurioje aplinkoje, kur beatsidurtų koncentracijos stovykloje, kalėjime ar psichiatrijos ligoninėje, jaučiasi komfortiškai. Tik dosnumas turi būti labiau dvasinis, o ne išorinis. Vidinis dosnumas tai nekerštingumas, kai nepavyduliaujama ir neįsižeidžiama. Jis negali atsirasti be meilės. Todėl geriausia apsauga net pačioje nepalankiausioje aplinkoje visuomet yra tikėjimas Dievu ir meilė Jam."
Aplinka, kurioje vyrauja neigiamos emocijos, yra pilna žemų vibracijų energijos. Silpnesnis žmogus, ilgiau joje būdamas pradeda jausti jų žemą dažnį. Pradžioje tai veikia psichologiškai, vėliau pereina į fizinį lygį (kažką pradeda skaudėti, užaštrėja seni negalavimai). Stipresnius dvasine prasme tokia aplinka paveikia sunkiau. Stipriai dvasiniam kely pažengusius gali iš viso neveikti. Tai priklauso nuo to ,kiek žmoguje yra "dievo pajautimo", t.y. aukštesnių vibracijų energijos. Kiek žmoguje yra meilės.
Meilė - geriausias skydas nuo blogos aplinkos įtakos.
Kažin, ar daug gerų savybių turi kad ir pradedantysis kalėjimo prižiūrėtojas?
Kažin, kokių savybių žmones traukia dirbti tokius darbus
?
Meilė - geriausias skydas nuo blogos aplinkos įtakos.
Kažin, ar daug gerų savybių turi kad ir pradedantysis kalėjimo prižiūrėtojas?
Kažin, kokių savybių žmones traukia dirbti tokius darbus
?
Tokius darbus dirba tam tikro "sukirpimo" žmonės. Kaip pakeisti savo požiūrį, dirbant tokioj sunkioj aplinkoj? Aš sunkiai įsivaizduoju. Jei tu visą laiką matysi brutalumą, ar įsivaizduosi pasaulį švelnų? Todėl policininkui visi potencialūs nusikaltėliai, o psichiatrui - potencialūs jo pacientai.
QUOTE(Takelis @ 2008 02 04, 20:01)
Tokius darbus dirba tam tikro "sukirpimo" žmonės. Kaip pakeisti savo požiūrį, dirbant tokioj sunkioj aplinkoj? Aš sunkiai įsivaizduoju. Jei tu visą laiką matysi brutalumą, ar įsivaizduosi pasaulį švelnų? Todėl policininkui visi potencialūs nusikaltėliai, o psichiatrui - potencialūs jo pacientai.
Sutinku.
Ir sutinku, kad žmogus turi būti labai brandžios sielos, kad atlaikytų tuyos žemus dažnius, pats nuo jų nenukentėdamas. Manau, aš nesugebėčiau. O ką daryt, jei patenki į tokią aplinką? Turbūt, ieškoti kelių, kaip iš ten pasišalinti. O jei darbe bloga dvasinė atmosfera? Ne taip paprasta pakeisti darbą...
Suprantu, kad jei eini vedamas potraukio, atėjusio iš kažkur, gal iš praeitų gyvenimų, tai ir nueisi ten, kur traukia, o traukia ten, kur suprantamiau. Kodėl nekeisti, nebūtinai tai dieviškas planas, dieviškas būtų, jei nieks net didelėmis pastangomis nesugebėtų pakeisti. Ta "savaiminė evoliucija" ilgas procesas, o moterys laiko ir kantrybės neturi. tai ir keičiam į sveikatą 
