Įkraunama...
Įkraunama...

Sudedamosios kvepalų dalys

QUOTE(BlackDee @ 2007 11 27, 10:35)
biologė, sorry, kad aš čia taip be eilės lendu  blush2.gif  bet vakar man labai parūpo šis klausimas ir neduoda iki šiol ramybės. Ambra, amber, ambergeris, gintaras - gal gali man sudėliot, kas ir kaip? Nes pvz. lietuviškai (ir rusiškai) dažnai girdžiu sakant, kad į kvepalų sudėtį įeina "Ambra", bet labai retai (o gal ir visai) tokį žodį sutinku angliškuose aprašymuose  unsure.gif Užtat dažnai angliškai rašoma "Amber", kas iš esmė yra gintaras, tačiau aprašymuose kitom kalbom (kad ir rusiškuose, lenkiškuose, lietuviškuose puslapiuose) beveik nepasitaiko "gintaras" kaip sudėtini kvepalų dalis  unsure.gif  Gal gali kaip nors man visa tai atpainioti? unsure.gif

Pabandysiu, kiek vėliau, dabar dirbu, tik neatsijungiau bigsmile.gif
Atsakyti
Traktatas apie ambras ir panašius dalykus - specialiai BlackDee ir kitoms, kam įdomu, o šiaip galima praleist bigsmile.gif

Ambergris, ambra grisea, ambre gris, ambergrease, grey amber, kartais tik amber, liet. ambra, lenk. ambra, rus. амбра. Banginio kupročiaus, arba kašaloto (Physeter macrocephalus) išskyros, renkamos nuo vandenyno paviršiaus arba pakrantėse. Manoma, kad ši medžiaga gaminama kepenyse, kaupiama skrandyje ir skirta jam apsaugoti, kad nesužeistų aštrūs žuvų kaulai. Ambra renkama ir naudojama apie 3000 metų. Randama gabalais nuo kelių gramų iki keliasdešimties kilogramų, didžiausias žinomas gabalas svėrė apie 150 kg. Ilgą laiką - kartu su dramblio kaulu ir auksu - tai buvo viena brangiausių ir egzotiškiausių prekių iš Afrikos, naudojama apeigose ir ritualuose, kulinarijoje ir parfumerijoje… ir, be abejo, kaip afrodiziakas. Šviežia ambra šviesiai pilka ir nelabai malonaus kvapo. Per keletą mėnesių, o dažniau metų, veikiant deguoniui ir vandeniui, pasikeičia ambros savybės – ji sukietėja iki kieto vaško konsistensijos, įgauna tamsiai pilką arba juodą spalvą ir malonų kvapą. Iš visų parfumerijoje naudojamų medžiagų ambra lėčiausiai garuoja ir ilgiausiai išlaiko kvapą. Dabar ambros, kaip gyvulinio produkto, naudojimas laikomas neetišku (juo labiau, kad ta banginių rūšis yra nykstanti ir saugoma). Sintetiniai ambros pakaitalai – ambroxan, gisalva ir kt. Jų kvapas netgi intensyvesnis, bet ne toks minkštas ir subtilus, “niuansuotas”, kaip natūralaus produkto.
Amber, Baltic amber, yellow amber – gintaras. Tai sukietėję (bet nemineralizuoti, t. y. nepavirtę akmeniu) spygliuočių sakai, randami ne tik Baltijos pakrantėse, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Jų amžius apie 30-90 milijonų metų (palyginimui – dinozaurai išnyko maždaug prieš 65 mln. metų). Natūralus nepadirbtas gintaras turi specifinį sakų-dervos kvapą, kurį galima užuosti pasmulkinus gabalėlį aštriu įrankiu ar deginant. Tikrasis gintaro aliejus (amber oil) kartais gaminamas medicinos reikmėms, tam tikru būdu chemiškai suardant ir distiliuojant gintarą. Jo kvapas nėra malonus. Parfumerijoje gintaras ir iš jo gautas aliejus nenaudojamas.
Amber oil, amber resin, fragrant amber, amber essence – tokiais pavadinimais parfumerijoje ir kosmetikoje vadinama skystoka ar pusiau kieta masė, pagaminta iš eterinių aliejų, dervų, sakų, bičių vaško, kvapiųjų augalų ekstraktų ir miltelių (sudėtis ir proporcijos įv. gamintojų skiriasi). Reklamoje pasitaiko pasakymų, kad šitie “gintaro sakai” (amber resin) surinkti nuo kažkokio medžio Himalajuose, bet su tiesa tai nieko bendro neturi. Tai visada yra įvairių augalinių medžiagų mišinys, todėl skirtingų gamintojų produkcija skiriasi kvapu, konsistencija ir kitomis savybėmis.
Ambrette, ambrette seeds, musk mallow – iš jau minėto muskusinio hibisko (muskusinės ybiškės) (Hibiscus abelmoschus, Abelmoschus moschatus) sėklų distiliavimo būdu gaunama vaško konsistensijos kvapi medžiaga (dar vadinama ambrette butter), iš kurios išgryninama kvapioji esencija. Karšto distiliavimo būdu gaunamas ir eterinis aliejus. Šios medžiagos dažnai naudojamos kvepalų gamyboje, suteikia šiltą, sodrų, “riešutinį”, panašų į muskuso kvapą. Su ambra bendro tik tiek, kad panašus pavadinimas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo biologė: 27 lapkričio 2007 - 13:18
QUOTE(biologė @ 2007 11 27, 13:16)
Traktatas apie ambras ir panašius dalykus - specialiai BlackDee ir kitoms, kam įdomu, o šiaip galima praleist  bigsmile.gif


oj kaip idomu thumbup.gif as vis painiojaus su tom ambrom, amberais ir t.t. thumbup.gif
Atsakyti
Ačiū, tau drauge biologe. Kaip pirštu į akį šita AMRRA. Labai reikėjo, net įsiukarščiavę diskutavom su kolege apie gintarą (ji mat anglistė-tai vertė-gintaras) ir ambrą. Och... Atsispausdinsiu daba ir turėsiu.
Dzenkujemi bardzo bardzo
Atsakyti
QUOTE(Nome @ 2007 11 27, 15:51)
Ačiū, tau drauge biologe. Kaip pirštu į akį šita AMRRA. Labai reikėjo, net įsiukarščiavę diskutavom su kolege apie gintarą (ji mat anglistė-tai vertė-gintaras) ir ambrą. Och... Atsispausdinsiu daba ir turėsiu.
Dzenkujemi bardzo bardzo

Ale prašom... dabar mąsčiau, ar benzojinę dervą, ar pačiulę pirmiau panaršyt, tai darbai užspaudė ir nieko nespėjau...
O anglistės, kai verčia su žodynu, tai apie augalus tooookių dalykų prirašo... Kartais raitaus iš juoko, kokią anglistų išverstą ir autoriaus neperžiūrėtą (arba nemokančio angliškai) anotaciją paskaičius doh.gif
Ok, dumiu namolei, ate 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(biologė @ 2007 11 27, 13:16)
Traktatas apie ambras ir panašius dalykus - specialiai BlackDee ir kitoms, kam įdomu, o šiaip galima praleist  bigsmile.gif



biologė thumbup.gif nu čia pavarei, kad ir kantrybės turi žmogus doh.gif Ačiū Tau labai wub.gif Bet dar turėsiu vėliau klausimų, jei leisi wink.gif
Atsakyti
Šį kartą - apie benzojinę dervą ir dar šį tą...
Benzoin, gum benzoin, benjamin, gum benjamin, benzoin resin, kartais storax – benzojinė derva. Gaunama iš stirakso – neaukšto Pietryčių Azijoje augančio medžio. Siam benzoin (Siamo benzojinė derva) gaunamas iš Laose, Tailande, Kambodžoje ir Vietname augančio melsvojo stirako (Styrax tonkinensis, angl. Lao benzointree, Siam benzoin, Siam benzointree), Sumatra benzoin arba tik benzoin – iš Sumatros saloje augančio benzoinio stirako (Styrax benzoin, angl. benzoin, benzointree, gum benjamin-tree, onycha, styraxtree, Sumatra benzointree).
user posted image
http://www.worldagro...des/slide29.jpg
Nuo neatmenamų laikų vietiniai gyventojai renka šių medžių dervą. Vasarą žievėje padaromos įpjovos, iš kurių pradeda sunktis gelsvai rudos tirštos sultys, netrukus jos sukietėja, ir masė surenkama. Iš kievieno medžio gaunama iki 3 kg dervos, kol po kelių dešimtmečių medis nudžiūsta. Vietiniai gyventojai dervą degina per religines ceremonijas, piktų dvasių nubaidymui, taip pat gydymui, smilkalų ir Javos cigarų gamybai, bet didžioji dalis surinktos dervos parduodama ir naudojama medicinoje, aromaterapijoje, parfumerijoje bei bažnytinių smilkalų gamybai. Parfumerijoje naudojamas iš benzojinės dervos ekstrahuotas benzoino eterinis aliejus. Vertinamas ne tik dėl kvapo, bet ir dėl antioksidacinių ir fiksacinių savybių, t. y. kitų kvapiųjų medžiagų stabilumo palaikymo. Kvapas apibūdinamas kaip panašus į vanilės, šiltas, balzaminis, poveikis – kaip afrodiziakinis, šildantis, energizuojantis, žvalinantis. Benzojinė derva (visada bazinės natos) paprastai naudojama prieskoniniuose, rytietiškuose ir gėliniuose kvepaluose. Gerai derinasi su rožių, jazminų, levandų, bergamotės, apelsinų, miros, sandalmedžio, kipariso, kadagio, citrinų, kvapiosios kanangos (ylang ylang) kvapais (keletą “naminių” receptų įdėsiu į “pasidaryk kvepalus” temą).

Kartais kyla painiava dėl to, kad yra ir derva pavadinimu storax arba styrax (t. y. atitinka benzojinės dervos šaltinio pavadinimą), taip pat dar vadinama Levant storax, liquid storax, stacte, liquid amber. Lietuviškas oficialus pavadinimas stiraksų balzamas. Ji gaunama iš kito, negiminingo augalo – dervamedžio, kurio viena rūšis - rytinis dervamedis (Liquidambar orientalis, angl. oriental sweet-gum, storax) natūraliai paplitusi Mažojoje Azijoje, kita – tikrasis dervamedis (Liquidambar styraciflua, angl. american sweet gum, american storax, red gum, satin walnut, starleaf gum, gum tree, alligator tree, opossum tree) – rytinėje ir pietinėje Š. Amerikos dalyje.
user posted image
Šių medžių derva renkama panašiai kaip ir stiraksų derva. Masė panašį gumą ar kaučiuką, iš jos padarytais kamuoliukais žaidžia (dažniausiai “šaudosi”) vaikai, taip pat kramto (panašiai kaip vyšnių sakus mūsų kaimuose). Iš šios masės gaunami ekstraktai ir distiliatai (skysčių, aliejų ar dervų pavidalo) naudojami medicinoje ir parfumerijoje, taip pat kramtomosios gumos ir smilkalų gamyboje, anksčiau – tabako aromatizavimui, Amerikos Pilietinio karo metu – žaizdų dezinfekcijai ir tvarstymui. Skirtingai nuo benzojinės dervos, storaksas gali sukelti alergines reakcijas, o didesnėmis dozėmis ir rimtesnius negalavimus, todėl kvepaluose neleidžiama didesnė kaip 0,6% jo koncentracija. Kvapas panašus į benzojinės dervos, kvepaluose naudojamas rečiau, dažniausiai gėliniuose, tinka su alyvų, hiacintų, mimozų, gvazdikų, našlaičių kvapu, taip pat prieskoniniuose – su gvazdikėliais ir cinamonu, gerai derinasi ir su vanilės kvapu.
Atsakyti
QUOTE(biologė @ 2007 11 28, 15:06)
Šį kartą - apie benzojinę dervą ir dar šį tą...
Benzoin, gum benzoin, benjamin, gum benjamin, benzoin resin, kartais storax – benzojinė derva. Gaunama iš stirakso – neaukšto Pietryčių Azijoje augančio medžio. Siam benzoin (Siamo benzojinė derva) gaunamas iš Laose, Tailande, Kambodžoje ir Vietname augančio melsvojo stirako (Styrax tonkinensis, angl. Lao benzointree, Siam benzoin, Siam benzointree), Sumatra benzoin arba tik benzoin – iš Sumatros saloje augančio benzoinio stirako (Styrax benzoin, angl. benzoin, benzointree, gum benjamin-tree, onycha, styraxtree, Sumatra benzointree).
user posted image
http://www.worldagro...des/slide29.jpg
Nuo neatmenamų laikų vietiniai gyventojai renka šių medžių dervą. Vasarą žievėje padaromos įpjovos, iš kurių pradeda sunktis gelsvai rudos tirštos sultys, netrukus jos sukietėja, ir masė surenkama. Iš kievieno medžio gaunama iki 3 kg dervos, kol po kelių dešimtmečių medis nudžiūsta. Vietiniai gyventojai dervą degina per religines ceremonijas, piktų dvasių nubaidymui, taip pat gydymui, smilkalų ir Javos cigarų gamybai, bet didžioji dalis surinktos dervos parduodama ir naudojama medicinoje, aromaterapijoje, parfumerijoje bei bažnytinių smilkalų gamybai. Parfumerijoje naudojamas iš benzojinės dervos ekstrahuotas benzoino eterinis aliejus. Vertinamas  ne tik dėl kvapo, bet ir dėl antioksidacinių ir fiksacinių savybių, t. y. kitų kvapiųjų medžiagų stabilumo palaikymo. Kvapas apibūdinamas kaip panašus į vanilės, šiltas, balzaminis, poveikis – kaip afrodiziakinis, šildantis, energizuojantis, žvalinantis. Benzojinė derva (visada bazinės natos) paprastai naudojama prieskoniniuose, rytietiškuose ir gėliniuose kvepaluose. Gerai derinasi su rožių, jazminų, levandų, bergamotės, apelsinų, miros, sandalmedžio, kipariso, kadagio, citrinų, kvapiosios kanangos (ylang ylang) kvapais (keletą “naminių” receptų įdėsiu į “pasidaryk kvepalus” temą).

Kartais kyla painiava dėl to, kad yra ir derva pavadinimu storax arba styrax (t. y. atitinka benzojinės dervos šaltinio pavadinimą), taip pat dar vadinama Levant storax, liquid storax, stacte, liquid amber. Lietuviškas oficialus pavadinimas stiraksų balzamas. Ji gaunama iš kito, negiminingo augalo – dervamedžio, kurio viena rūšis - rytinis dervamedis (Liquidambar orientalis, angl. oriental sweet-gum, storax) natūraliai paplitusi Mažojoje Azijoje, kita – tikrasis dervamedis (Liquidambar styraciflua, angl. american sweet gum, american storax, red gum, satin walnut, starleaf gum, gum tree, alligator tree, opossum tree) – rytinėje ir pietinėje Š. Amerikos dalyje.
user posted image
Šių medžių derva renkama panašiai kaip ir stiraksų derva. Masė panašį gumą ar kaučiuką, iš jos padarytais kamuoliukais žaidžia (dažniausiai “šaudosi”) vaikai, taip pat kramto (panašiai kaip vyšnių sakus mūsų kaimuose). Iš šios masės gaunami ekstraktai ir distiliatai (skysčių, aliejų ar dervų pavidalo) naudojami medicinoje ir parfumerijoje, taip pat kramtomosios gumos ir smilkalų gamyboje, anksčiau – tabako aromatizavimui, Amerikos Pilietinio karo metu – žaizdų dezinfekcijai ir tvarstymui. Skirtingai nuo benzojinės dervos, storaksas gali sukelti alergines reakcijas, o didesnėmis dozėmis ir rimtesnius negalavimus, todėl kvepaluose neleidžiama didesnė kaip 0,6% jo koncentracija. Kvapas panašus į benzojinės dervos, kvepaluose naudojamas rečiau, dažniausiai gėliniuose, tinka su alyvų, hiacintų, mimozų, gvazdikų, našlaičių kvapu, taip pat prieskoniniuose – su gvazdikėliais ir cinamonu, gerai derinasi ir su vanilės kvapu.

Kaip idomu bigsmile.gif labai grazus medis thumbup.gif blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(F_A @ 2007 11 28, 15:17)
Kaip idomu bigsmile.gif labai grazus medis thumbup.gif  blush2.gif

Tikrai gražus, gaila, kad savo nuotraukų nemoku įkelt... O va kokie jo lapai ir vaisiai:
user posted image
Atsakyti
Biologe, gelbetoja tu musu, parasyk, prasau, kas yra PALLISANDER WOOD blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(biologė @ 2007 11 28, 15:23)
Tikrai gražus, gaila, kad savo nuotraukų nemoku įkelt... O va kokie jo lapai ir vaisiai:
user posted image

O kas ten do kon...kon...korezelis kabo? blink.gif lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(straige @ 2007 11 28, 15:29)
Biologe, gelbetoja tu musu, parasyk, prasau, kas yra PALLISANDER WOOD  blush2.gif

Tai dalbergijos (Dalbergia) mediena - yra kelios tų dalbergijų rūšys, auga P. Amerikoj. Beveik tas pats ir visokie rosewood, jacaranda (įvairiom kalbom įvairiai vadinama, taip pat priklauso, kokia dalbergijų rūšis). Mediena graži ir brangi - naudojama meno dirbiniams, muzikos instrumentams ir pan.
user posted image
Papildyta:
QUOTE(F_A @ 2007 11 28, 15:38)
O kas ten do kon...kon...korezelis kabo? blink.gif  lotuliukas.gif

O ten kabo vaisiukas toks dygliuotas, o viduj sėklytės (panašiai kaip kaštono, tik sėklos daug smulkesnės) tongue.gif
Atsakyti