QUOTE(mereveja @ 2007 11 21, 10:15)
O kaip tada Aina, tuos 4 metus gyvenai?
is pradziu buvo reti, pavieniai atvejai. veliau stiprejo ir syki iskviete greitaja, tada ir pasake, kad cia nerviniu pagrindu, ejau pas gydytoja, israse siuntima pas psichiatra. psichiatras prigasdino dar labiau, pas ji nebeejau. pats baisiausias priepuolis uzejo, kai jau buvau nescia ir plaukem keltu namo pries kaledas, papuolem i audra. laiva mete varte i sonus, o as gulejau ir galvojau, kad tik nepagimdzius ten, visa drebejau baisiai, vaiksciot irgi buvo neimanoma, nes mete i sonus, net puodeliai ant stalo griuvinejo

. parvykus namo dar kelias dienas negalejau atsigauti, va tada ir nusprendziau ieskoti profesionalu pagalbos. susiradau psichoterapeute, lankiau seansus. vaistu negeriau, nes laukiausi, tai jau kai labai budavo bloga tik Sedatif homeopatines vartojau. veliau kazkaip nerimas eme mazeti, pradejom ramu gyvenimo buda, nesinervuodavau ir jauciausi sveika. sia vasara vel prasidejo rupesciai, kurie uzgriuvo vienu metu. vel viskas prasidejo is naujo ir nors zinau, kaip reikia galvoti, kaip kvepuoti, ka daryti priepuolio metu, bet labai pavargau nuo to. noriu, kad visiems laikams tai baigtusi