Jei nenaudosi žalių gyvų šakelių- ir darysi nesunkų ir nedidelį- tai išsikerpi iš storo kartono (pvz gofrakartonas, įvairių dėžių nuo baldų, televizorių ir pan kartonas) skritulį tokio dydžio, kokio norėsi vainiko, jo vidudyje iškerpi kitą skrituliuką- na, kad tokia žiedo forma būtų, kaip vainiko.
Tada imi laikraščių ir visokios makulatūros- geriau didelių, ilgų lapų- iš laikraščių susuki ilgas gyvates- nebūtinai labai gražias- dedi jas apie išsikirptą skritulį, ir vynioji aplink jas, ir aplink tą skritulį lipnią juostą- taip, kad laikraščiai prisitvirtintų prie to iškirpto skritulio. Dedi tiek laikračių, kad gautųsi norimo iškilumo vainiko forma- bet labai iškilaus nedaryk, nes kai ant vainiko pritvirtinsi augalus- gali galutinis vaizdas labai jau storas gautis. Į laikraščius galima įsukti storos vielos, jei vainikas bus didesnis ir sunkesnis, kad laikytų formą geriau. Didesniam ir sunkesniam galima naudoti ne kartoninį pagrindą, o senukuose nusipirkti vielinio kieto tinklelio, skirto gyvulių ar paukščių gardams gaminti, tokio tankiais kvadratėliais, ir skritullį kirpti iš jo- tai bus dar ir pakabinti patogu už tų langelių.
Vietoj laikraščių galima naudoti ir šieną, tvirtinant jį siūlu, vyteles, vijoklinių augalų šakas, ir viską, kas ilga ir lankstosi.
Jei darysi iš žalių šakų- vietoj laikraščio naudok oazę. Žaliam vainikui galima nusipirkti floristikos prekėse vainiko formos oazę su plastikiniu dėklu- tada ją tik išmirkai vandenyje, ir smaigatai augalus.
Tačiau ji nepigi- tai galima ir savadarbę padaryti- toks vainkas, žinoma, bus gana sunkus (nebent darytumei labai mažą ar ploną)- bet jei neturi galimybės sunkaus kabinti ant durų, gali ant stalo laikyti. Tokiam vainikui iš gyvų šakų, imi didelę, plokščią plastikinę lėkštę, skirtą dėti po vazonais- jei nori, gali išpjauti vidurį, kad būtų kaip vainkas- bet tai sunkoka, tai jei dėsi ant stalo, manau neverta- jei nejauni skylės, tai viduriukyje gali įklijuoti baldų plėvelės gabaliuką, kuri būtų tokia pat kaip stalas ar durys, ant ko bus dedamas vainikas- kad tas vidurys taip nekristų į akis, bet jei vainikas storas bus- ir taip nekris.
Tada imi žalią oazę, ir pjaustai iš jos tokius gabalus, kuriuos gražiai sudėjus į tą lėkštę palei kraštus, gautųsi kažkas panašaus į vainiko formą. Kai sudedi oazę ten, kur ji bus, aplink ją lėkštėje su yla praduri daug skylučių, per kurias perveri vielą, ir ta viela suki apie oazę- na kad oazės gabalai tvirtai prisitvirtintų. Jei vainikas bus ant stalo, galima esamą lėkštutę įmauti į dar vieną- kad kaip laistysi oazę (kad neišdžiūtų joje esantys augalai), vanduo per skylutes nebėgtų ant stalo.
Arba jei vainikas bus ant stalo, gali iš minėto vielinio tinklelio išsikirpti skritulį su kiauru viduriu, ir oazę viela tvirtinti prie jo- tik po tokiu vainiku ant stalo turi būti dedama plokščia nematoma lėkštutė, kad laistant oazę vanduo nenutekėtų ant stalo.
Taigi, pasigaminus tokį pagrindą- belieka jį papuošti norimomis medžiagomis. Sausos dalys- kankorėžiai, žaisliukai, riešutai, sausi augalai- tvirtinami karštų klijų pistoletu, flor. prekėse (pvz. šeškinėje) jį galima nusipirkti už dešimt litų- juo tirtinant daiktas prilimpa iškart - nereikia laukti kol išdžius, nenuslenka. Jei sausi augalai su kotukais- jie gali būti smaigstomi į pilką oazę skirtą sausiems augalams.
Žali augalai- smaigstomi į žalią, vandens pripiltą oazę, į ją galima pasmaigstyti ir truputį sausų augalų, ar žaisliukų su kotais. Dirbtiniai ir tikri obuoliukai gali būti pamaunami ant medinių iešmukų ar vielučių, ir tada smeigiami į oazę šalia augalų.
Nu tai čia tecniniai dalykai, kaip pasigaminti karkasą vainikui- o visa kita- tavo fantazija- pasižiūri pavyzdžių, nuotraukų, ir pirmyn.
