vaikas apsivoge

Manau gerai kai vaikas yra pagaunamas nusikaltimo vietoje. Tuomet jam lyg sokas, galvoju gal tik tuomet gerai suvokia kas atsitiko ir kas dabar bus. Bet ar tai padeda mazameciams? Juolab kad suvokimas apie pinigelius menkas.Nors galiu pasakyti,kad kalu savo panom i galva: kas ne tavo- neimk. Tai keturmete, pamaciusi parduotuveje, kaip moteriske i burna isimete saldaini, kad pradejo saukti, kad ji pavoge saldaini. Tarp kitko as irgi sakau, kad dabar neturiu pinigu ir to ar ano nupirkti negaliu ir sakau,kad man labai daug ko norisi ir sau as neperku. Bet kai turiu pinigeliu ir zinau kad galiu palepinti, sakau: vaikai turiu tiek ir tiek kiekvienai iseina po... sugalvojam ko norim ir varom pirkt. Arba pirma sugalvojam, tada pataupom, aisku as pridedu ir vel i parduotuves pirkt.
O del vagysciu, vistik po to kai vaikas apsivogiajisturipats tuos daiktus ir grazinti. Ar pamenat tarybini multika apie berniuka, kuris ejo grybaut ir prisiskyne agurku. Tai va moralas butu butent toks.
Man istiesu labai gaila, o ypac mamu, kai matai jam minancias policijos slenksti pastoviai asarotom akim, nes gaila kai tai tampa liga.

manau vaizdine agitacija geresne. Skausmelis ishgaruoja, o vaizdas ir pojutis lieka ilgai.

siulyciau bent neakcentuoti jam to cigonisko kraujo, zinant kokia nuomone visuomene turi. Nes draugai leptels tevams, tevai leptels ka nors apie krauja ir jo pasekmes ir vesit vaika pas psichologa del musimosi. Nes pamenu kai man kazkas mokykloj pasake apie mano mama kazka - daviau i
snuki taip, kad ishgelbejo nuo iskaitos tai, kad gerai mokiausi ir buvau aktyviste mokykloje. Tais laikais galejo mane vadinti hiperaktyvia.
Nukrypau nuo temos. Suraskit idomu uzsiemima - gal zirgu sportas patiks, vaikam arkliai patinka... Gal shuni koki nupirkit, jei sutiktu auginti. Shuo ishvis labai gerai - atsakomybe, draugas.

Auginu du hiperiukus, tai galiu pasakyti, jog tai sutrikimas, vidines kontroles nebuvimas. Todel su ribom, jam sunku. Kad ir sugeba mamos tas ribas grieztai nustatyti, bet tam reikia tur but trigubai daugiau pastangu, negu kitam vaikui. Kad vaikas vagia, daug nerasysiu, bet tur but visos jau ir zinom. Tai gali buti savarankiskumo, ar mamos silumos, bendravimo stoka.
Dar vienas toks dalykas, tai yra versija, jog prisiziureje multiku, pvz. "Tom ir Dzeri", jie mato jog nera pasekmiu. Nors ir sudauze lekste, ar suplotas katinas i blyna, viskas atsistoja i savas vietas.
O cigoniskas kraujas, dirbu su vaikais, tai teko pusmeti pabendrauti su dviem cigonytem. Tai jos ir basos galedavo rudeni i lauka isbegti, tai dar koki sposa iskresti, kas mums buvo nesuprantama. Todel, kad musu kultura ne tokia, o jai tai suprantama. Taip, gal kazkiek ir yra to kraujo. Bet zinok viena, vaikui svarbiausia aplinka, kur jis gyvena. Is jos ir mokosi, o vagia ir lietuviai vaikai ir dar kaip....

Sveikos mamos, ir as turiu tokia beda. Sunus jau 9 metu, eis i trecia klase. Visada buvo vaikas, kaip vaikas, ir staiga mokslo metu pabaigoj pradejo vogti. Ir mano pinigine (per du kartus apie 100 lt.) ir klasioku pinigus ir daiktus, dar ir maksimoj sugebejo prasisukti. Pirma karta kalbejausi graziuoju, kad pinigelius reikia paciam uzdirbti o ne is kitu vogti, antra karta jau ir dirzu kalbejom, ir nepilnameciu kolonija mate, ir policijos virsininkui "pasizadejima" rase. Pradzioj galvojau, kad beda tame, kad kisenpinigiu neduodu (uz burelius, pietus ir pavakarius sumokama mokykloj kiekviena pirmadieni). Pradejau duoti kisenpinigiu kiekviena diena, kad galetu kokia bulkute, obuoli ar saldaini nusipirkti mokykloje. Bandem ir taupykle naudotis, kad susitaupytu norimam daiktui, nesitaupo jam...
Is manes pavogtus pinigus isleido Maximoj, alkotesteri nusipirko. Kai apsiziurejau kad pinigine pravalyta ir radau alkotesteri, ji atemiau. Ta pacia savaite maksimoj, jis kita alkotesteri pavoge (apsaugai neikliuvo). Klasiokus apvoges ikliuvo greitai, bet kol mokytoja, klasiokai ir mamos ji gedino, jis kvailai sypsojosi ir toks jausmas, kad visiskai nesigedyjo.
Jau pradejom galvoti, kad reikia kreiptis i psichologus, bet baigesi mokslo metai ir sunus su dukra isvaziavo pas mociute i mazesni miesteli. Lygtais visa vasara viskas buvo gerai, sunus padejo mociutei prekiauti, uzsidirbinejo pinigu suniukui pirkti, siek tiek juos bande taupyti. O va pries savaite vel nutruko kazkas, abu vaikai isejo i Maksima apsipirkti, turejo eiti kartu su mociute, bet jie jos nelauke ir nubego vieni. Mociute nespejo issiruosti kaip sulauke i duris skambucio, atidariusi duris pamate maximos apsaugini kartu su vaikais. Strioko abu pilni vaikai, gal toks sukretimas ir suveiks, bet as jau bijau, kad labai greitai viskas uzsimirs ir gryzus i mokykla, vel viskas kartosis.
Ant dienu turiu vaikus is mociutes parsivezti, ir net nebezinau kaip su jais elgtis, kaip bendrauti ir i ka apeliuoti

Oi tos Maksimos, nors tu ka. Tiek is ju ir mes parsinestume, kad pinigeliu turetume.
Kad ir kuo gasdintumete,(bet nepadarytumete), tai nepades,nera tie musu vaikai tokie kvaili. Nors ir kaip kvailai atrodo, bet saknys vagysciu gludi visai kitur (psichologine prasme). Bent tiek as jau esu isskaiciusi, daugiau niekur neradau.
mamos silumos, supratimo stoka. (Jei mokykloje, tai mokytojos, ar klases draugu)
savarankiskumo stoka.
Nezinau, bet man uzstrigo vienas dalykas, kad jis pradejo savintis daiktus mokslo metu pabaigoje.
1. Reiktu atsiminti, kas galejo ivykti mokykloje? Nes jei vaikas buvo kaip vaikas, vadinasi saknys turi buti pakastos cia. Kaip su klases draugais?
2. Panarplioti butent pavasario ivykius, gal pradejote daugiau dirbti, gal dar kokie svarbus ivykiai vyko seimoje.
O tada tiksliai sau atsakius i tuos klausimus, tuoj pat sauti pas psichologa. uzsisenejusi bronchita sunku gydyti.
Mazasis mano taip pat voge, as jam daviau SAVARANKISKUMA ir paprasius pinigeliu, stengiausi ju duoti.(Vis maziau sirdi skauda, kai is taves vaikas nevogia) . Labai stengiuosi kad jis jaustusi reiksmingu.Ka as zinau, nenoriu sakyti, kad pasveiko, spjaunu 3 kartus.

Mokykloj kaip ir viskas gerai, nes mokykla pusiau privati pradine, mokiniu ten nedaug, vyresni maziuku neskriaudzia. Viena beda, kad toje mokykloje daugelis vaiku is labiau pasiturinciu seimu, tai didzioji dalis vaiku nesiojasi mobilius, kisenpinigiu gauna nemazai. As bijau kad vaikui truputi pavydas kalba, as iskart du vaikus leisdama i ta pacia klase, nelabai galiu sau leisti nupirkti jiems abiem mobilius, mp3 grotuvus ir t.t.
Namie tai kazkaip irgi jokiu radikaliu pasikeitimu nebuvo, anksciau as viena vaikus islaikiau, tai zymiai daugiau laiko darbe praleisdavau. Dabar kaip tik viskas geriau, vyras (nors ir nera vaiku tevas), jais rupinasi, neskriaudzia, namie jokiu piktumu nebuna. Arteja tadiena kai jie gris namo is mociutes, ir laukiu tos dienos ir bijau, kad galiu neteisingai elgtis.

Laba.. Aš taip pat susidūriau su šia problema. Mano dukrai 10 m. Pirmą kartą vagystė pasitaikė darželyje, buvo nubausta - diržu (žinau, kad ne humaniška, bet tuo metu tai pasirodė geriausia). Kurį laką nieko ir nebuvo, lyg ir išgijo, bet mokykloje (pirmoje klasėje) vėl ta pati problema - tuomet ją išsprendėme - kišenpinigiai ir daugiau savarankiškumo, BET prieš keletą dienų su draugu nukeliavo į Maximą ir tenai apsivogė, pirmą dieną jų niekas nepagavo, tai nieko ir nežinojome, antrą dieną pagavo apsauginis, liepė atvesti tėvus, tai vaikai „protingi“ ne savo duomenis pasakė. Na, bet draugas išsigando ir tėveliui pasisakė, o ji laimei ir man pranešė.. Kaip dabar bausti jau nebežinau.. Na mobilaus tel. paėmimas, dar keletą apribojimų, buvo ir pokalbis.. Bet tikrai nebežinau ar tai padės..

Maniškė (irgi 5 metukų) kartą taip pat sumanė pavagiliauti - tik ne pinigus vogė, o žaislą. Tai va, buvom pas mano seserį. Na ji taip pat turi mergytę, tik 4 metukų. Mes sau šnekam su seseim ir jos vyru, kavą geriam, o vaikai nuėjo žaist... Atėjo laikas eiti namo, atsisveikinom, išėjom, nusileidom liftu žemyn. Einant gatve pastebėjau iš jos maišiuko (kas be ko prikrauto saldumynais - dovana nuo tetos ir dėdės )išlindusį pliušinio kačiuko upodegos galą. Žinau kad nei jai tokį pirkau nei nešėmės. Sustojom, tada paklausiau, kas čia yra. Sako "Mildutė dar per maža žaisti, tai aš pasiėmiau". Tada aš savo vagilkiukę pamokiau: "O kaip tu jaustumeis jai kas iš tavęs Kiką (jos mylimiausią didelį meškiną) pavogtų, kaip jaustumeis?" . "Nekaip...". Va. Nuo tos dienos nevagia.

Aišku, viską aiškinomės namie, o žaisliuką grąžinom ir atsiprašėm . gal padėjo

Kad ir kaip atrodytu keistai mano pasiulymas, bet jis veikia. Pabandykit toki dalyka, kaip pamylavimas ir pagulejimas 10, 15 min vakare su mazaja lovyteje kartu, paglostinekt jai nugaryte, pasekt pasaka, o ir is vis, tegu ji pati kalba. Paklausykt ka ji kalba, nemoralizuokt. Pabukt tiesiog gera mama. Turbut sakysite, kad ir esate, nenuneigsiu, bet kartais vaikai tiesiog nezino, kad yra labai mylimi ir del ju viska atiduotumeme. Jie jauciasi nesaugiai, nes yra nuolat auklejami ir moralizuojami.
Gal ir kartosiuos, bet skaiciau viena straipsniuka, kurio esme ta:
"Vaikas pasiklydo dideliame supermarkete, mama labai jo ieskojo, niekur nerado, zinoma, jai plyso sirdis. Bet kai ji po ilgo tarpo surado, eme ir prilupo. nors ir vaikas buvo labai issigandes ir gal net labiau uz mama." Ar jis suprato, kad mama ji labai myli ir del jo jaudinasi?
Visko yra ir visko bus, vaikai auga ir moksi is savo klaidu. Mums labai sunku suprasti juos, nes daugelis is musu gyvenome ir buvome auklejami sovietmeciu.
Vaikai auga ir uzaugs, o zbitku visi daro.

Aukseklaipeda, tavo pasiulymas tikrai vertas demesio. Nes nemanau, kad pinigu trukumas ar perteklius namuose skatina maza vaika vogti. Greiciausiai seimoje yra kas nors negerai, vaikas jauciasi nesaugiai, o nugvelbtas daiktas ar pinigai jam padeda kazkiek tam momentui nusiraminti.

O cia jau ne mums sprest, teisios mes ar ne. Is keliu parasytu eiluciu. Reikia matyti ir tevus ir vaika gyvai.
Mamom, kuriu vaikas vagia, net nustebtumet, kiek vaiku tai daro. Nera jau tokia cia ir didele tragedija, tik labai jau "kerta" per vertybes.
As atsimenu, kad taip pat parsinesiau lele is kaimynu. Ta mergaite tiek daug ju turejo, o as ne. Niekas ir nepastebejo, o as atsimenu.
Siaip tai sis skyrelis labai informatyvus. Atsiseskite ir gerai isijautusios perskatykite. Noredamos padeti vaikui, vadovaukites juo. Nes nieko daugiau psichologinese knygose neradau.