iki tol kalbas apie vaika stumdavom kazkur i tolima ateiti, na matyt dar ne laikas buvo, ir tiek. zodziu, ta diena pasidarem sau svente - padovanojau vyrui mazuliuka paveiksliuka - jame pakabinti minimalus megzti kudikio drabuzeliai. ta paveiksliuka pakabinom virs savo lovos, miegamajame - kad musu mazgius nesusaltu, kol iki musu atkeliaus. gavau is vyro roziu, zodziu tat buvo mums ypatingas sprendimas ir ypatinga diena. ka gi, bandom lygiai po dvieju menesiu, birzelio 28, suzinom, kad musu drabuziuku is paveikslelio savininkas jau pakeliui 
oi koks keistas jausmas...gera be proto, ir kartu baugu...nuo tos akimirkos i mane kreipiamasi JUS, lyg buciau kazkokia musu didenybe na, mes tai mes, labai gera, kad is AS jau esame MES. po truputi tas MES pradejo reikstis, pirma karta mane is vidaus kazkas pakuteno vaziuojant mikriuku. jauciu, taip ir liko visas mikriukas nesuprates, ko ta moteriska sedi ir krykstauja ant priekines mikriuko sedynes mazojo mano buta nekantraus - net keleta kartu pasigulejom ligonineje ir paskanavom magnio laseliniu, nes mano zmogiukas vis per anksti ir per anksti susikraudavo lagaminus tai DIDZIAJAI kelionei o as vis skaiciuoju savaites ir prasau - na pabuk ten dar...na bent iki 28savaiteliu...sueina 28 - tada prasau - pabuk iki 36 ...ir jis buvo
per visa nestuma ryte ryju informacija apie tai, kas ten ir kaip vyksta per gimdyma, issirenku ligonine, gydytoja, net gimdykla. ir stai, likus menesiui iki mano datos, akiu specialistai pasmerkia mus cezariui
nueina suniui ant uodegos visi mano svaiciojimai apie gimdyklas ir visa kita, tenka susitaikyti su cezario ideja...mane priziurintis gydytojas baisiai nenori to cezario skubinti. sako, ziuresim, kaip pats vaikiukas nores. na ka gi, ziurim
visa nestuma pas mane taip skubejes, mazasis pratupi pilvelyje savo termina, ir niekur nesiruosia 
o as jau pradedu keikti savo niekam tikusi kakleli, kuris uzsispyres nerodo jokio noro vertis, o gerai butu, nors ir cezaris...as visiems atkakliai tvirtinu, kad gimdysiu dar vasari, nors stai ir vasario galas...mano mazasis irgi palaike mano nuomone del vasario
matyt, labai norejo gimti ta pat menesi, kaip ir jo tevelis. zodziu, vasario 28d naktis. 3val. pabundu, ir jauciu, kad kazkas ne taip pusku pusku i wc, o ten, pasirodo, kamstis mums eina 
ateinu atgal i kambari, atsigulu, bet miegot be sansu jau jauciu, kad suskausta vis, ciumpu laikrodi, ogi kas 8-7 minutes...apsimiegojes vyras pakelia galva, sako kas vyksta. ai sakau, miegok dar. o mintyse galvoju - issimiegok paskutini karta 
nupedinu i vonia, juk vistiek nesimiega. galvoju reikia issimaudyt, kaip zmogui. vonia saremiu nenumalsina. ka gi, metas krapstyt vyra is lovos... isridenu vyra, sakom ka darom. 4 val nakties, kazkaip ne siaip, ne taip, gal ryto reik palaukt, vistiek ryte sutare pas gydytoja apziurai vaziuot. nu tai pasipakuojam paskutinius tasiukus, dakraunam gal koki lapkriti supakuota cemodana, apsitvarkom kaip reikia prisistatyt ligoninen 
ir 6 val skambinam gydytojui. nu ka, jis sako, vaziuojam... tai vyras atvaro auto, nuvaziuojam dar gydytojo...7,10 min ryto buvom ligonineje. mane zaibiskai paruose, supakavo ant ratuku, vyra suvyniojo i zalius daktariskus drabuzius, ir-vaziuojam...as ne apsiziuret nespejau, kaip buvau operacineje. daro man spinaline nejautra, ir tik tada man dasyla, kad stai, JAU, tai jau vyksta...vyras nenusileidzia prasomas palaukti uz duru ir atsiduria prie mano galvos...oi kaip man smagiau pasidaro 7.47 min...isgirstu tikrai vyriska riksma
gydytojas sako - sveikinu, sunus... vyras salia verkia ir laksto su kamera, o as, pridususi nuo vaistu, nebegaliu istarti ne zodzio, tik pykstu, kodel tokia ilga amzinybe man jo neparodo...mano angelelio...kaip veliau paaiskejo, ta amzinybe is tiesu buvo apie pora minuciu, bet tada man taip neatrode...pagaliau man ji atnese - maza kamuoliuka, susupta i palas, as noriu ji ciupti ir priglausti, bet nepajegiu, galiu tik paglostyti. o jis ziuri i mane, i ta, kurioje tiek laiko gyveno, mes abu ziurim ir regis negalim vienas kitu patiketi...tose akytese, atrodo, buvo tiek isminties ir suvokimo...ji vel isnese...vyras nuplazdejo is paskos, su kamera, kad viska viska uzfiksuotu. mane uzlope, ir - vaziuojam i palata. is paskos atveze musu angeleli
pagaliau mes-tikra seima...mylim tave, Saulyte. niekada nenustok mums sviesti...
