QUOTE(Pumpuriuks @ 2010 03 17, 08:52)
Eik tu, negi? gal tu jautriai reaguodavai, tėvai mažai dėmesio skirdavo gal, užtat taip atrodydavo.

o kuo pasireikšdavo tas leidimas susiprast? Jei gali parašyk plačiau, įdomu kaip savo vaikui nepadaryt kažko, ką prisimintų paskui nemaloniai
reikalavo, aisku, kad gerai mokyciausi, bet cia visi tevai reikalauja. manieji dar ir drausdavo kazkoka papildoma veikla, sporta, burelius, viska, kas mane domindavo, nes taip atseit laiko mokslui neliktu. na ir siaip viskas, ka girdejau is ju, tai "kai tu baigsi teises fakulteta, tai..." arba "kai tu tapsi gerai apmokama specialiste, tai...". dazniausiai frazes baigdavosi "busi laiminga" arba "mamyte iseis is darbo". kazkaip ne karto nesu girdejus is ju, kad zmogus gali but laimingas ne vien tik pinigu deka. na ir aisku vyras mano irgi turetu but "turtingas". o kai pradejau bendraut su savo vyru, tuo metu paprastu studentu, tai jau prasidejo

tevas su manim jau 4 metai nesneka, o is mamos tik ir girdziu "kada tu susiprotesi ir eisi mokytis". as suprantu, aisku, kad jie man tik gero nori, bet ju budai neleidzia man nei ju pateisint, nei izvelgt kazko apart egoizmo, nors ir norisi.
o cia nusprendziau parasyt del to, kad kiti neaugintu savo vaiku pinigu ir statusu vergais

as savo tevu motivacija suprantu, jie ne visada gerai gyveno ir nenorejo, kad as tai patirciau, bet viskas vel gi remiasi i ju budus
Papildyta:
QUOTE(You.rate @ 2010 03 17, 09:03)
primena senovės Kiniją.
Atsiprašau už netaktišką klausimą, bet ar ... pateisinote mamos lūkesčius? Ar esate pirmūnė ar pažanguolė ir ar Jūsų mama dar dirba?
nepateisinau, nors baigiau mokykla idealiais rezultatais, bet meciau teises studijas ir isvaziavau su savo vyru i uzsieni. o mama iki siol dirba ir dabar visi lukesciai ir pastangos, matyt, sudeti i broli.