Ką daryti kad būtų artimas ryšys su vaiku?

net susigraudinau..skaitydama jūsų postą, bet ne iš liūdesio, o iš džiaugsmo viduje, kai vaikas pasakė, kad jis buvo laimingas augdamas su jumis ..

mano tėvai taip pat išsiskyrė..augom su mama..ir vakar pravažiuodama su vyru vieną iki skausmo pažystamą keliuką širdį taip kažkas lyg sukilo..kaip norėčiau dar kartą juo pasivaikščiot su mama ir broliu..ir manau, kad tas sunkus mums metas mus visus labai suartino..nors tuo laiku mama taip pat mums neišgalėjo daug ko nupirkti..bet ryšys buvo labai artimas, dėmesys nebuvo užpildomas dovanomis ir t.t.

dabar turiu du bernužėlius.. stengiuosi, kad jie mokytųsi iš mūsų su vyru rodomo pavyzdžio..neatstumti kai jiems reikia dėmesio..aišku, būna ir pavargsti ir nesinori nieko matyt..ir kasdienė rutina užgožia daug gražių dalykų..reikia įdėti tam nemažai pastangų, kad vaikui daug duoti, ypač iš moralinės pusės..bet tėvai ne dievai ir visko idealiai negali atlikti..o ar tas ryšys bus artimas su vaiku, manau, galėsiu pasakyt, kai bus bent jau paaugliai ..nes tada manau, yra laikas, kai pasitikėjimas savo vaikais yra svarbiausias..

svarbu su vaikais bendrauti...kalbeti...kalusti ju ir negaileti jiems laiko. Zinau, kad sunku yra...kad kai kada norisi to laiko sau..ir reikia ji skirti sau, bet viska galima subalansuoti..kad ir vaikai butu patenkinti ir tevai..savo sau laiku

Meile,geris,supratimas ir tolerancija manau patys svarbiausi dalykai,vaiko meiles nenupirksi net uz visus pasaulio pinigus

Sveikos mamytes (ir teveliai)!

Nepykit, kad spam'inu, bet rasau darba ir turiu cia tokia mini apklausele, kuria buciau labai dekinga jei uzpildytu teveliai turintys 3-16 metu vaika. Dekinga uz kiekvieno atsakyma

http://www.manoapkla...sa/220446815/0/

Is tikruju vaiku auklejimas tai yra labai subtilus dalykas, o kas liecia stipru rysi tai reikia pradeti nuo supratimo kokiuose etapuose vaikas kaip vystosi
Pirmas dalykas tai yra tas, kad iki 5 metu reikia vaika tik myleti ir ir pildyti jo visus norus ir trosmimus, tame etape kiek vaikui duosime meiles tiek jis jos gyvenime sugebes atiduoti kitiems.
Antras etapas nuo 6 iki 9 metu tuo laiku jau reikia pradeti vaika aukleti, mergaite mokinti istikimybes, o berniuka atsakomybes, tai labai svarbu norin, kad vaikai isivystytu harmoningi - pastaba( berniuka turi aukleti tevas, o mama tik muleti bet neaukleti, o mergaite aukleje mama, o vyras tik myli ir neaukleja tei reikalinga todel, kad vaika netraumuoti, nes moteru ir vyru energijos sukasi priesingai ir jei moteris aukleja berniuka ir atvirksciai tada buna stabdomas vaiko harmoningas energijos tekejimas)
Kitas svarbus dalykas, kad iki 9 metu negalima atskirti vaika nuo tevu, o ipac nuo mamos tetis tai darbe tai ten, bet vistiek buna su vaiku tai pat, tai reikalinga todel, kad vaikas iki 9 metu nesuvokia saves kaip asmenybes, jis save suvokia kaip mama tete ir as jei atskireme tai reiskias jis praranda save ir gyvenime gali neisivystyti kaip brandi asmenybe, galime sutikti zmoniu kurie yra neryskus kaip asmenybes tokie blankus, neisraiskingi.
Toliau vaikas mokinasi bendrauti tai reiskisi tevai turi su vaikais kaskokioje veikloje mokintis bendrauti, kaska kartu veikti daryti, keliauti dirbti, vystosi bendravimas ir bendravimas veikloje jei to nebuna vaikai uzauge buna uzdari ir nekomukikabilus, biji . Na taip po truputi ira vystomi rysiai ir meile bei harmoninga asmenybe, bet ziuriu cia tokia tema, kad nebaigsiu tai kaskiek, galite paklausti jei turite klausimu konkreciai kaska atsakysiu

LALITA
"s koroblia na bal" ?
kur prisigaudei tokių minčių?
pagal tave mergaitėms nebūtina atsakomybė,o berniukams ištikimybė?

Lalita,tingiu visa teksta komentuot,bet kokius cia briedus rasot ar jus pati tikit tuo ka sakot?

Taip mergaitems nebudingas atsakingumas ta savybe uzgozia moters melia ir sirdi, i istikimybe sutelpa ir atakingumas. O berniukams nebudinga istikimybe nes atsakomybeje slypi istikimumas, istikimas vyras nera visiskai teisinga koncepcija nes vyras tobujeje per atsakinguma tai reiskia stipraus intelekto vyras gali pasurupinti nebutinai viena moterimi jo apribojimas reikstu jo netobulejima ir uzgniauzima.

Buvo klausimas is kur prisigaudziau tokiu ziniu. As nesu Lietuve del to mano mintys gali buti sunkios. As esu psihologe, medike Ajur Vedos ir ritu mokslu specialiste.
Papildyta:


Is tikruju tai yra tam tikra evoliucija ir gamtos duoti desniai prie kuriu reikia taikytis iki 5 metu reikia pildyti vaiko visus norus ir jam duoti kuo daugiau meiles, po to galima aukleti.
Papildyta:
Bet galite pasakyti, kad jus esate tiek nutolia nuo harminingu gamtos desniu, kad net nenorite apie juos girdeti, nenorite girdeti kaip reikia is tikruju save vesti aukleti vaikus, kaip buti istikruju laimingiems ir as nieko daugiau neberasysiu.

Zmones dabar tapo labai dideliais egoistais ir nebegali isgirsti tikros tiesos, nebenori taikytis prie dievo ir gamtos duotu desniu, to pasekoje matome pasaulyje daug problemu, daug ligu neramybes, nelaimiu isigimimu. Tai vyksta del to, kad zmones neteiskingai masto neteisingai elgesi, miega valgo, dirba, bendrauje - tai daro neteisingai.

Jei tai butu teisingai problemu zmones neturetu .. , o jei matome vien problemas vadinasi elgemes negerai,

svarbiausia,kad radau pateisinimą gramatinėms klaidoms,o visa kita-nuomonių klausimai...
tas neauklėjimas iki 5m dažnai pasireiškia kritimu parduotuvėj negavus ko nori,čiulptukais,buteliukais ir pampersais iki pradinės mokyklos baigimo ir kitokiomis nesąmonėmis.
Labai myliu savo vaikus-iki ašarų,iki beprotybės.Sakau ir sakau jiems tai netgi tada,kai skaudina,kai neklauso,ožiuojasi.Bet man niekad nešovė į galvą tyčiotis iš jų leidžiant augti pajuokos objektais,kažkokiais atsilikėliais,kurie nesugeba kontroliuoti savo fiziologinių poreikių.
Kuo anksčiau vaikas supranta,kad jis-visuomenės dalis,tuo socialesnis užauga.
Jei auginčiau taigoj,kaip Anastasija,gal ir reikalavimai būtų kiti.
Vaikus įtakoja aplinka,ir jei nenori,kad tavo vaikas išsiskirtų iš kitų kaip nepritapėlis,balta varna,net tėvai turi daryti kompromisus su savim.
Man toks kompromisas yra tv-nežiūrėčiau ir vaikų net artyn neleisčiau prie tos velnio dėžės

Turiu 3,5metuku dukryte ir dvieju metuku suneli.Kai pagimdziau dukryte,labai savim nepasitikejau,daug nervinausi,o mociute vis salia ir salia,.Besilaukiant antro vaikucio,septintam men.teko gultis i ligonine,o mano mamai reikejo isvaziuot i uzsieni,vaiko nebuvo kam palikt ir as buvau priversta sutikti,kad mama ja pasiimtu kartu.Jos grizo po dvieju menesiu likus vos savaitei iki gimdymo.Dukryte manes nepazino.Ir bijau,kad per tuos du menesius mano rysys su ja nutruko.As ir vyras jai esam tarsi svetimi.Myli ji tik mociute.Taip susikloste,kad isvaziavom mes gyvent i Norge.kadangi daug laiko cia buvau su vaikais viena,be mociutes,tai tarp manes ir dukrytes jau buvo uzsimezges rysys,bet stai ir vel mociute atvaziavo cia ir mes gyvenam viename name.viska darau,kad susirastume atskira plota nuo tevu,bet tas nera paprasta.Dukryte ir vel nuo manes nutolo,o tecio net nepastebi.Manau,kad daug padariau klaidu,ypac pradzioje.Labai svarbu manau,kad pirmus menesius naujagimis matytu tik teti ir mama.Kai pagimdziau sunu,niekas man nepadejo ir jis nieko isskyrus mane ir vyra nemate,ir dabar jis mus abu labai myli.O del dukrytes nezinau ka daryti,as su ja ir zaidziu ir pasakas skaitau ir einam pasivaiksciot,daug kalbames,bet myli ji kaip mama ne mane, o mociute.as jai tarsi neisvengiama butinybe.
[SIZE=1]

Sveikos mamytes, esu cia naujoke, taciau man labai aktuali si tema.
Mano situacija kazkiek panasi i Dubhe. Turiu 5 metu mergyte ir 1 metu berniuka. Sunus kolkas yra mamytes vaikas nei per zingsni nuo manes, jei tik tetukas paima ji ant ranku jis jau rekia mamy mamy, o su dukra santykiai lyg ir neblogi, bet tik iki tada kol nuvaziuoja pas mociute. Nors ju susitikimai nera tokie dazni, taciau kai dukra grizta is mociutes as jos neatpazinu. Skauda sirdi kaip ji pradeda pasakot kaip jai buvo smagu ir gera, kaip maciute jai pripirko saldainiu,nauju flomasteriu ar nauja lele, kuria aisku jau po valandos ji numete.Nesvarbu kad namie tu flomasteriu pilna, kad ji turi leliu net nesuskaiciuos ju, stalciai luzta nuo zaislu.Jai ten yra gera nes ten ja lepina kadangi jos nedaznai matosi aisku kad mociute buna pasiilgusi ji neturi tokios nastos su 2 vaikais ir auklejimas ir maisto gamyba, skalbimas, ir t.t.As aisku pati isvargstu nuo buities,gal balsa pakeliu gal ne visada pazaidziu kartu kai ji to nori, o mociute visada soka pagal jos dudele. Bet juk tai nereiskia, kad as jos nemyliu. Mes kartu pramogaujam as stengiuosi jai duoti ta demesi kurio jai reikia, ir kai jau man atrodo, kad santykiai grizo i savas vezias,vel pasirodo mociute ir vel viskas nuo pradziu. As nezinau kaip paaiskinti vaikui kad ne tik zaislai ar saldainiai yra meile, kaip ismokint ja vertinti tai, ka ji turi?Kad ir tuos pacius zaislus, ji ju nevertina. O su mociute irgi negali uzdraust bendraut. Gal turit mamytes kokiu patarimu ar komentaru?

sveika noriu paklaust... o tai kagi daryt pagal Jusu supratima, jei as viena auginu berniuka?