Nežinau, ar yra vyrų tik šiaip susirašinėjančių....Kai mano vyras pradėjo susirašinėti, mano mama, anyta, draugės sakydavo-kaip tu taip leidi ir toleruoji, o aš, tada dar naivi, sakydavau- na kas čia tokio, jie tik pulą žaidžia, pasižvengia, o jei dar kokia pačiuožus mergina, dar ir pasijuokia jis iš jos, nu nieko čia blogo
Bet laikas parodė, kad visos mano aplinkos moteriškės buvo teisios, deja
Jei pavardinti punktais mano gyvenimo etapus liečiant internetinių merginų temą, tai būtų:
1. Vyras 10 metų dirbo darbovietėje, kur būdavo pakankamai moteriškių, pakankamai baliukų, net daugiau nei pakankamai, bet mano pasitikėjimas buvo 110 proc.
2. Įsivedėm internetą, kartu sėdėjom,rašinėjomės, aš su kai kuriom jo draugėm net susidraugavau, iki šiol susirašinėju.
3. Pastebėjau , kad prasidėjo slaptažodžių keitimas,jo nervinimasis, jei aš stoviu už nugaros, kai klausinėju per daug. Pastebėjau, kad priėjus man prie kompo, kai kurie pokalbiai yra uždaromi.
4.Aš pradėjau domėtis, šniukštinėti ir užtikau visokių užuominų , pvz. kvietimai susitikti, kad ir juokais, intymesni bajeriukai ir pan. Prie kompo randu ant kokio lapelio tel numerių neiškių, merginų emailų ir pan.
5. Gaunu sms, kuris buvo skirtas ne man, bet per klaidą išsiųstas man, tai labai meilus sms, maždaug : mažybinis vardo kreipinys, paskui paistymai apie tai, kad jis įtaria, jog aš kažką įtariu ir kad reikia būti atsargesniems ir pan.
6. Daug aiškinimosi, ašarų, pasitikėjimo sutrypimas ir t.t. ir pan. Jo pažadas su TA nebebendrauti jokiais būdais. Prisipažinimas, kad buvo susitikę porą kartų, bet tik šiaip... be jokių intymumų.
7. Po pusmečio aš visai atsitiktinai gaunu jo tel išrašą(anksčiau tas nr priklausė mūsų sūnui, aš į el. paštą gaudavau sąskaitas ir mokėdavau už jas internetu, sūnus tuo tinklu nebesinaudojo, o po kurio laiko vyras perėjo į tą tinklą, todėl aš pradėjau gauti vėl sąskaitas internetu, tik jau apie vyro skambučius. Va todėl ir sakau, kad visai atsitiktinai).Nu va ir pamatau, kad į jos nr sms'ai siunčiami 5 per dieną, nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro (įsivaizduoju- labas rytas, labanaktis, mažiuk-fu kaip slykštu, net ir dabar dar purto prisiminus).Beje vyras dirbo kitam mieste.
8. Vėl pokalbis ir ultimatumas- arba arba.Daug nervų, depresija, įtampa.
9. Aš galutinai tampu paranojike, viskas man įtartina, moteriškių, kurios blondinės ir su kirpčiukais nebegaliu matyti, visur man vaidenasi JI
10. Visokie įtarimai ir atsitiktinumai lanko ir po šiai dienai, tik jau viskas aprimo.Vyras gal geriau slepia, bet ir mažiau prie kompo sėdi. Tel išrašus gaunu iki pat šiol, bet jau labai ir nebesigilinu...Kažkokie numeriai neaiškūs nebesikartoja. Kartais būna liūdna dėl sugriauto pasitikėjimo. Santykiai mūsų geri, gal čia buvo kažkoks spyris į šikną abiem... nežinau. Tik tikiu, kad gyvenime niekas nevyksta be reikalo, reikia daryti išvadas po kiekvieno tokio streso.
Dar patikslinimui:
internetiniai puslapiai: Jippi pulo žaidimas-turbūt tas ir yra pagrindinis, kur susipažįstama.
nesąmonių tęsimosi laikotarpis-1,5 metai.
pasitikėjimo sugriovimo laikotarpis-visam gyvenimui.
Čia aprašiau tik svarbiausius įvykius, o emocinės būsenos aprašyti neįmanoma, kai plyšta širdis... Kai sužinojau diagnozę, kad sergu onkologine liga, kai operavausi ir pan.-nebuvo tokio šoko, nebuvo taip skaudu, kaip tada, kai žmogus, kuris buvo man kaip idealas, kaip mūrinė siena šalia, kuriuo pasitikėjau labiau nei savim šitaip sutrypė pasitikėjimą...Bandžiau ir aš susirašinėti- na man neįdomu, vyrai vienaip ar kitaip lenkia link susitikimo, o man to nereikia
Išsiliejau
O gal kažkam mano istorija bus naudinga
Tik be reikalo nebūkite paranojikės
P.S. mano vyras niekada neslepia, kad turi šeimą.
jei jam nereik nieko-jis ir nesedes niekur..vyrai neleidzia laiko veltui 
vienoki ar kitoki..ir tai kad parases jog turi mergina nieko daug nereiskia 
..o uz tai kad is anksto pasako ko jam reikia-mergaites dar ir gerbia tokius "didvyrius" 
ir aciu dievui.. tfu tfu tfu...
