Labai jau keisti tie kategoriški, ypač šiuolaikinio jaunimo, pasisakymai prieš kiaušinius, pieną ir kt panašius produktus.

Kažin, ar apart močiučių, iš sėdinčių prie stalo, kasnors žino viso to prasmę?

Na, tarkim, apsiskaito, žino, kodėl kažką valgo, kodėl nevalgo, bet ar tai daro, nes reikia, ar tas procesas kažką reiškia? Jei reiškia, reikia manyti, kad tokie žmonės ir visus metus yra labai tradiciški, pamaldūs, dori: nesilinksmina per visą adventą, vaikšto į bažnyčią ir laikosi visų krikščioniškų tradicijų. Jei ne, tai kas čia per išsidirbinėjimai per Kūčias? Maždaug, laikausi tradicijų tik tada, kai jos man patogios, tinkamos ir įdomios?
Nežinau, kažkaip negražu. Na, pakanka nevalgyti mėsos ir tiek, kam čia apsimetinėti tuo, kuo nebesam ir net nebesuprantam esmės...
Taigi, mano Kūčių stalas niekada nemato mėsos, visa kita - labai skanu ir atlieka mėgavimosi maistu, ne tik skrandžio užkišimo, f-ją.

Gal yra nesibaidančių ir įdomesnių patiekalų? Kasmet gaminu kažką naujo. Kas visiems patinka, tampa tradiciniu patiekalu. Šiemet nesumąstau pagrindinio patiekalo, taip noriu kažko neragauto, bet nežinau, ko imtis, nes ne visada su tom naujovėm pasiseka.
Surašysiu ir savo kolkas nebaigtą, bet apytikslį patiekalų sąrašiuką, su iliustracijom, jei galima, man taip gražiau

:
♦ indiška arbata Masala

♦ imbieriniai sausainiai

♦ sausainiai su šokolado gabaliukais

♦ riešutinis baltymų kremo tortas
♦ sluoksniuotos tešlos pyragėliai su žuvimi

♦ silkė su razinomis (visų numylėta

)

♦ silkė kiaušinių patale (bandysiu pirmą kartą

)
♦ įdarytos krabų lazdelės tešloje (improvizuosiu)

♦ naminiai bounty (bus pirmas kartas)

Na, trūksta man to pagrindinio, ir galėtų būti gana.

Dar tėvai atsineša maisto, o vyras begalę kūčiukų prikepa.