Tokios mano mintys buvo iki vizito pas ginekologe... Ir kokiom drebanciom kojom isejau is echoskopijos kabineto, kai man pranese, kad as jau 5 men. nescia! (del hormoniniu aspektu ir anksciau budavo, kad menesiniu nesulaukdavau kelis menesius + sumelavo keli testai + visai nepykino ir t.t.)
"Na, busimasis slaptasis agentas - taip uzsislaptines" - sake naujienu priblokstas vyras. Dziaugemes, stebejomes, vel dziaugemes, rupinomes, keiteme planus, laukeme...
2007. Rugsejis. Kadangi echoskopijos buvo atliktos jau esant brandziam nestumui - gimdymo data buvo nustatyta apytiksle. Bet, net ir po "datos" sunelis neskubejo i susitikima su laukainciais teveliais

Ir ka jus manot? Visa savaitgali sapnavau du dalykus: 1. Nenoriu gultis i patologini ir ligoninej laukti gimdymo (o juo labiau - skatinamuju). 2. Nenoriu gimdyti 13-ta diena

Kokios ilgos tada ir kokios trumpos dabar man atrodo tos valandos!!! Koks dekingumas uzplusta visam personalui (gydytojui, akuserei, anesteziologei ir net valytojai), kurie stebejo, padejo, drasino, ramino.... ir... pagaliau.... sveikino!!!!
Jo didenybe epiduras leido pailseti ir visomis jegomis pasitikti mazyli - suneli stebukliuka ! Taip greitai jis atsidure pas mane ant krutines - toks gleznutis, tamsiais sulipusiais plaukuciais ir ieskanciomis akytemis

Dabar musu Ricardeliui - beveik 3 men. Vis dar sunku patiketi, jog buvo toks trumpas laukimas ir yra tokia didele meile ! Meile sunui, kuris atejo kaip stebuklas ir suteike musu seimos gyvenimui naujos prasmes. Gal ir tiesa, jog vaikai patys pasirenka, kada ir kaip jiems gimti ...