Savaitę poilsiavau "Eglėje" - tikrąja ta žodžio prasme buvo poilsis, nes taip atgaivino procedūros, baseinas ir aplinka, kad

Kam įdomu, papasakosiu trumpai (pati prieš važiuodama ieškinėjau čia info, ne ką ir radau).
Taigi "Eglė" - gydymo ir reabilitacijos centras su mineralinio vandens ir gydomojo purvo gydykla, gydomaisiais ir diagnostiniais kabinetais, mineralinio vandens biuvete. Gyvenome korpuse šalia gydyklų, maitintis keliaudavome kiek tolėliau.
Trise (2 suaugę ir penkiametė mergaitė) gyvenome dviviečiame dideliame kambaryje su pristatoma lova vaikui (kaip kažkas rašė - "raskladuškė - bet naujoviška, ne mano studentavimo laikų

), buvo didelis prieškambaris, vonios kambarys su dušo kabina, tualetu, rankšluosčių buvo sočiai, susitardavau, kad juos keisdavo kasdien, kasdien tvarkydavo kambarį, siurbdavo kiliminę dangą. Langai buvo į šiaurės vakarus - idealu karštai vasarai. Gyvenimo sąlygoms skiriu 9 balus iš 10 (tas vienas balas - nebuvo balkono, bet jį kompensavo gyvenamojo būsto erdvė).
Maitintis keliaudavome triskart dienoje prie švediško stalo - maistas man idealiai tiko (daug mėsos

ir daržovių), labai patiko, gaudavome daug ir visko, būdavo nuolat vaisių, sulčių, kelių spalvų želės (kaip kartą virtuvės darbuotoja pasakė: "Jei neturėtume želės, vaikai badu turbūt mirtų

"). Patiekalų įvairovė stebino. 10 balų.
Kasdien gaudavome po 4-6, buvo ir 7

procedūras (purvo aplikacijos, povandeniniai masažai, perlinės vonios, angliarūkštės vonios, paprasti masažai, deguonies kokteiliai, šviesos terapija, gimnastika baseine, salėje...) Į baseiną ir pirtis vakarais eidavome jau atskirai, susimokėję 20 litų (vaikui nemokamai. Beje, liemenes vaikui vežkitės iš namų - registratūros resursai baigėsi

- liko tik sparneliai). Vaikui kasdienės procedūros pagal kainą nepriklausė, masažus ėmiau atskirai. Gerdavome mineralinį, man buvo paskirtas šiltas, gal ir nieko visai

Vaikų kambaryje, kuris, beje, nemokamas, nesilankėme, kažkaip nebuvo poreikio, vaikų aikštelė - gana funkcionali.
Sanatorijos teritorijoje yra paštas, spaudos kioskas, drabužių parduotuvė, vaistinė, biblioteka su Interneto ala kavine, šiaip kavinė. Galite nuomotis dviračius.
Sanatorijos "gyventojai": lietuvių - labai nedidelė dalis, pagrindas - vokiečiai/išeiviai žydai iš Lietuvos, daug rusų, baltarusių, lenkų. Amžius - per 50. Vyraujantis. Aptarnaujantis personalas pirmiausia kreipiasi rusų kalba, kai mato, kad įmanoma susišnekėta lietuviškai - labai apsidžiaugia, tada daug ką papasakoja, daug ko paklausinėja - kaip savas savo

Taigi to personalo darbą vertinčiau 10 balų (įmanoma būdavo ir procedūrų laiką pakoreguoti savo naudai, ir vaiką nusivesti į procedūras). Procedūras bei jų parinkimo funkcionalumą vertinčiau 9 balais (kai kurios buvo rinktos "iš kepurės", na, bet nesiskundžiau). Nebuvau itin didelis "ligonis", bet savijautos, nuotaikos, būsenos pagerėjimą bei palengvėjimą greit pradėjau jausti.
Teko lankytis pačiuose Druskininkuose per jų miestų šventę - miestas labai išgražėjęs, susitvarkęs. Labai į gerąją pusę pasikeitęs ir Grūto parkas - čia jau buvo paskutinė lankyta vieta prieš kelionę namo: kas kelerius metus vis tenka pamatyti jo pokyčius - tikrai gražu. Ir gamta, ir aplinka labai sutvarkyta, skulptūros stovi, rankos pakeltos (...) (beje, viena įdomiai uždengta), vaikams veiklos iki valiai, maistas kavinėje skanus, gira primena tarybinius laikus, kotletas "Proščiaj, molodostj" - toks pat, kaip anais laikais, arbata - irgi. Lankytojų daug, kainos nemažos.
Aš dar ten sugrįšiu...