Mamytės,
labai linkiu, kad Jūsų svajonės sūpuoti dar vieną mažylį išsipildytų
Bet noriu suteikti informacijos, kuri gali būti naudinga:
suderinti žindymą ir nėštumą galima. Ir pastoti kol žindai taip pat galima, nors moterys yra įvairios - vienoms mmms nesugrįžta kol visiškai nenustoja žindyti (tai gali būti ir keliolika mėn po gimdymo, ilgiausiai žinomas atvejis 48mėn po gimdymo), kitoms gi net ir žindant vos ne kiaurą parą ciklas atsinaujina po 6 sav. Kitoms mmms atsinaujina, bet daugumoje ciklų tiesiog nevyksta ovuliacija kol žindo.
Bet noriu perspėti tas, kurios ketina pastoti dar turėdamos nuo MP labai priklausomą kūdikėlį - turėkit omeny, kad čia irgi gali būti visokių situacijų; vienos moterys sėkmingai gali žindyti ir nešioti naują gyvybę, kitoms susiklosto rizikingesnis nėštumas (pvz. placentos pirmeiga, hematoma gimdoje, placentos atšokimas ir dar kitų atvejų, kurių niekaip negali iš anksto numatyti ar išvengti. Taip tiesiog nutinka.) ir tokiu atveju jei norėsite išsaugoti nėštumą privalėtumėte tuoj pat visiškai nutraukti žindymą. Pagalvokite, koks stresas teks kelių mėn vaikeliui bei Jūsų organizmui.
Taip pat siūlau pagalvoti apie tai, kaip jausis Jūsų vyresnėlis gimus mažiukui, kurį jūs žindysite. Jei nujunkymas bus labai sunkus, vaikutis mažas ir tam nepasirengęs - jis patirs 2 stresus: nujunkomas ir vėliau kai matys žindomą borliuką/sesutę, o pats dar nebus pamiršęs.
Tad tikrai nuoširdžiai linkiu pagalvoti visus už ir prieš
O kad būtų į temą - aš pastojau 15 mėn po gimdymo, žindydama dvynukes po 8 k. per parą, taip ir nesulaukusi pirmųjų mmms. Sėkmingai susiklostė aplinkybės ir galėjau žindyti visą laukimo periodą.
Bet jei būtų rizika ar gresiantis persileidimas - būčiau aukojusi MP ir vyresnėlių poreikius.
Šiaip žindyti ir pastoti/lauktis sveika moteris gali, svarbu gerai maitintis, nepervargti ir sekti savo pačios bei laukiamo vaikelio būklę; kad būtumėte tikros, jog visi gaunate reikalingų medžiagų augimui.