QUOTE(pasaga @ 2009 05 17, 20:40)
Sveikutes. Na stai-buna-lauki lauki planuoji, o vaikelio kaip ner taip ner. Manau del to neverta labai pergyventi ir skubinti "ivykiu". Juk ir sitam - nestumo planavimo atvejui - tinka tas pats pasakymas "jei nori prajuokinti dieva, papasakok jam apie savo planus". Man atrodo, kad tikrai tinka, argi ne? Net jeigu ir persileidimas buvo, tai matyt ne tas laikas, ne ta zvaigzdele danguje isiziebe... Tiesiog neverta nusiminti, svarbu auginti savyje nora, labai labai tuo tiketi ir jis tikrai issipildys. Bet ka as cia... Juk visa tai taip aisku...
Man dabar pagal mano skaiciavimus septinta nestumo savaite. Aplinkybes nestumui nera labai palankios. Maitinu pirmagimi sunu MP. Buvau pas gin-e, sake mazinti maitinima, jei noriu "likti su plaukais ir nagais". Sake, dabar svarbiausia rupintis nauja uzsimezgusia gyvybe, nes jos vienintelis maistas - mano kraujas. Diena paprasciau - galiu maitinti koselem, vaisinem tyrelem, bet kaip su tuo mazinimu nakti? Maniskis, lyg kazka itardamas, dabar kaip tycia nakti pradejo kas dvi valandas atsibusti. Anksciau uzteko pora kartu pamaitinti. Taip nesinori pradeti maitinti misinukais. O kaip jums buvo , kai mazinot MP, papasakokit prasau. Zinau, kad kitos nutraukia maitinima savaime, be didesniu pastangu. Arba vaikui pasidaro nebeskanu. Sutinku, tai individualu, bet, vis delto, o kokia jusu patirtis?
As irgi manau, kad viskas vyksta taip, kaip turi vykti. Patyriau ankstyva persileidima, vadinasi, vaikeliui dar ne laikas

O mes taip laukiam broliuko ar sesytes musu Jonukui
Pasaga, as tai MP mazinau pamazu, kad vaikiukui nebutu streso. Siaip maitinau iki 6 men. tik MP - nieko kito nebuvo ragaves, net vandenuko. O paskui pradejau primaitinti, tokiu budu keisdama pienuko koselem. Taip turbut visos keiciat MP kitu maistu. Sunkiausia buvo neduoti papulio pries mieguti, nes mano angelelis visada migdydavosi prie kruties. Dar kai miegodavo 2 k., tai pirma mieguti duodavau kruti, o kai ateidavo antras miegas, pamaitinusi maziu (ne MP, o darzovienes ar kt,), eidavau i lauka, kad jis sotus uzmigtu vezime, savaime aisku be MP. Toks budas paprastas ir nekeliantis streso

Veliau jau pradejom pratintis nebe lauke miegoti, o namie, tai ijungdavau lopsines ir uzsupdavau ant ranku, dar veliau jau lovoj uzlinguodavau. Man baisiausia budavo ne uzmigdyti pradzioj, o tada, kai jis vidury miego pabusdavo. Uzmigdziusi be papulio, vaikui pabudus dar duodavau kruti, o veliau pradejau nebeduot, bet vel uzsupt - ir pavyko

O sekmes formule yra tai, jog as pati subrendau tam reikalui, t.y. buvau tvirta ir ne kiek neabejojau savimi. Jei bent akimirkai buciau suabejojus - duot neduot papuli - viskas, butu zluges reikalas

Del to ir sako, kad visu pirma mama turi buti pasiruosusi nujunkymo procesui, o tada ir vaikelis nepatirs streso

Siuo metu ta pati metoda taikau ir nakciai. Stai keleta naktu migdomes be MP, taciau nakti vaikui pabudus dar duodu kruti, bet tai dienu klausimas, kada nebeduosiu
O tada jau tikiuosi, kad kitas laukiamas mazylis neuztruks
Visoms linkiu nuosirdziausios sekmes - anksciau ar veliau visos busim