Kai skirtumas tarp vaikučių tik 2 metai

Sveikos

skaičiau skaičiau, ale nelabai radau kas mane domintu...
Mamos, kurios auginate du vaikučius, kai tarp ju 2-3 metukai, su kokiom problemom susidurete, kai susilaukete antrojo mazylio?
Kaip pasikeite jau iprastas ritmas, buitis?
Kaip prie naujos situacijos prisitaike Jusu pirmagimis???
O gal nera tu problemu Juk jau pirmasis kaip ir savarankiskas siekt tiek, bet ir pakankamai mazas, kad per daug nerodytu pavydo scenu ir pan. O gal as klystu?
Pasidalinkite patirtimi, gal kita karta darytumet kazka kitaip, ar i kazka labiau atkreiptumet demesi. Kaip suderinote antrojo nestumo sunkumus (pykinimas, bloga nuotaika, hormonu audros, sveikatos silpnuma) su savo bei savo vaiko poreikiu tenkinimu - sportavimu, ilgais pasivaiksciojimais, ilsejimusi, valgio gaminimu ir pan.
Noreciau, kad pasisakytu tik tos mamos, kuriu antrasis nestumas nebuvo is lengvuju, nes pati apie pirma nestuma galiu pasakyt, kad turejau tik papildomus kilogramus ir daugiau nieko - jokios blogos nuotaikos, jokiu pykinimu, jokiu nuotaiku kaitu ar kitokiu kaprizu, zodziu idealu. Bet ne visoms taip buna, bei visai kitas dalykas, kai tau bloga ir tereikia tik savimi pasirupinti, o kai dar reikia kitu mazyliu rupintis, kuriam neidomu, kad mama blogai jauciasi
Manau, tai butu daug kam naudinga paskaityti

Pas mus didziausia problema buvo del pavydo nes vyresnioji protestuodavo jei mazaji imdavom ant ranku ir apskritai matesi jog ji kovojo pries naujai iskepta broliuka bet tas truko ne taip jau ir ilgai

Tarp manisku bus skirtumas 2,3 m. Kaip bus tai irgi galvoju daznai, skaitau kokios buna problemos ir kaip elgtis. Labaiusiai bijau pavydo is viresnelio puses nes jis jau dabar parodo, kad yra is tokiu
Nuo nauju metu isleidziam vyresneli i darzeli, kad ir man paislet dar pries gimdyma ir, kad jam veliau ne butu tas kompleksas, kad mes jo norim atsikratyti. Nuo nauju metu pradesime ir kitam kambary bandyti migdyti, kad vel isvengti velesniu problemu su lovos salia mamos dalinimu...
O del nestumo tai tikrai sunkoka. Mano pirmas nestumas buvo komplikuotas, nuo 5 men turejau praktiskai isguleti. Dabar tokiu rimtu problemu kol kas nera, bet jau vel gimda pradeda reaguot i grieta augima. Jau praeita savaite turejau pagal gydytoju rekomendacija isguleti 3 dienas. Vaika palikti nera su kuo, tad tenka bandyti suktis . Neejom i lauka, skaitem knygutes. Stengios sumazint apsukas taip sakant leidziu paciam daug ka bandyti daryti. Lauke buname apie valanda nes ir salta ir man nerekomenduojama daug vaiskciot. Miegam diena kartu, ant maitinimo kedutes leidziu uzlipti paciam, nupirkom laipteli, kad galetu pats uzlipti i vonia (kad man jo nekelti) ir kad rankytes galetu pats plauti...vienu zodziu daugiau savarankiskumo vaikui ir paciai ziureti save. O vyras pagrindinis pagalbininkas vakarais ir savaitgaliais

Kaip loja5 minėjo, nerealus pavydas Net maitint normaliai prie vyresnėlio negalėdavau - stumdavo mažiuką nuo manęs, "čia mano mama!

Dabar pagalvoju, kad 2 m dar per mažas laiko tarpas tarp vaikučių Mat tik pradėjo vyresnėlis suprast, domėtis viskuo, su tėvais bendraut, šast ir konkurentas!


Siūlyčiau paskaityt šią knygelę - "Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams", puikus man buvo padėjėjas namie! Smulkiau apie šią knygą pasiskaityk čia

Dar buvo problemų ir kt. Pvz, vyras anksti išeidavo darban, tekdavo vyresnėlį vest daržan, tai ir mažąjįrenkdavau, kartu vesdavomės. Bet juk netempsi mažiulio esant šlapdribaiar stipriam vejui, šalčiams

[quote=Ambrozija,2007 12 09, 23:28]

Siūlyčiau paskaityt šią knygelę - "Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams", puikus man buvo padėjėjas namie! Smulkiau apie šią knygą pasiskaityk čia
...........................

Dekui uz patarima del knygeles!
Butent tokios literaturos - ne apie pirmaji nestuma ir pirmaji vaika, bet kai ju yra arba norisi kad butu daugiau, ir pasigendu
O del pavydo, tai labai puikiai isivaizduoju dabar teciui neleidzia prie mamos prisiglaust, apie atsigulima salia is viso patyliu - tuoj isitaiso tarpe ir stumia teti tolyn

tarp maniskiu bus 2,4 m tarpas.Dabar su nostalgija prisimenu pirmaji nestuma-ramybe,tyla,daug daug miego...siuo metu apie tai tik pasvajoti galiu,lakstau ir lakstau paskui mazi ,jam dabar kaprizai visokie lenda,tai as nebeturiu kantrybes su juo daznai perleidziu vyrui...
turiu prisipazinti,antras nestumas ziauriai sunkus psichologiskai:nuolatinis lakstymas paskui vaika, stresas del kas savaite pasikartojanciu jo ligu atsiliepia mano sveikatai
nu ka...paskaicius komentarus aisku,kad artimiausiu metu nieko geresnio nesisviecia...et...pakentesim, juk daznai mazuju nekalti bejeriukai visa dienos varga kaip ranka nubraukia

Pas mus skirtumas 2 m. 2 mėn. Labai šiltai priėmė sesutę. Ir pampersus atnešdavo ir mylėjo, džiaugėsi. Pavydai prasidėjo nuo pusės metų, kai sesutė jau sugebėjo ką iš brolio pasisavinti. Dabar Sūnui 4 m., dukrai greit 2m. Čia myliu, negaliu, o čia žiūrėk pešasi sukibę. Didelis sesutės gynėjas. Kai bandau paauklėti mažąją, užkluptą ožių,-palieku pagulėti, žadu neimti, palikti-brolis nepalieka, gina. Ir šiaip griežtesnį žodį sesei pasakau-atlekia iš kito kambario žiūrėti-mama, kodėl skriaudi? Va taip. Manau 2 m. labai neblogai. Bet dar priklauso ir nuo vaiko. Sūnus buvo kažkoks savarankiškesnis, gerai kalbėjo. O dukra dar vos pradeda žodelius dėlioti ir šiaip aikštingesnė, pavydesnė. Manau su ja bėdos būtų

Oi, kokia gera tema As pries 5 savaites tapau "dviguba" mama. Tarp mano vaiku yra lygiai 2 metai skirtumas. Labai norejau, kad tarp vaiku nebutu didelis metu skirtumas, - vienas auginimas, vienas vargas man, o ir vaikams augti smagiau. Na, bet be sunkumu cia irgi neapsieita. Pirmas nestumas buvo be jokiu problemu, be pykinimu, ir kaip jau viena mamyte pasisake, daug piolsio, daug miego, daug ramybes, tiesiog buvo idealus nestumas. na, o antrasis nestumas, oje oje Pykinimas buvo nezmoniskas, buvau visai be jegu, o reikejo rupintis savo dukra. Gaila buvo mazytes, nes pasibaige jos nesiojimai ant ranku, as pastoviai buvau pavargus, be nuotaikos, be kantrybes. Negana to, rado man nesciuju diabeta, teko laikytis grieztos dietos, ir dar teko leistis insulina. Reikejo daznai lankytis pas daktarus. Tad tikrai, daug daug streso patyriau, nes kaip tik buvom persikrauste i nauja sali, uz juru, uz mariu, tad dar reikejo ir su namu ilgesiu kovoti. Na, o gimus sunui, dukra pradejo pavydeti, pasidare labai liudna, buvo nustojusi valgyti. Dabar jau lyg ir apsiprato ji su naujuoju seimos nariu, rupinasi savo broliuku. Is vienos puses- gerai, ismoks dukra anksciau dalintis demesiu, is kitos puses - sunki pasidare jai vaikyste kai pastojau, nes buvau irzli nuo nestumo pradzios ir esu vis dar irzli, be nuotaikos, nes esu labai pavargus. Bijau, kad ji neatitoltu nuo manes, nes jau dabar nelabai ji pas mane ateina prisiglausti, eina pas teti, jei ko nori.

Teko tai išgyventi. Tarp pirmagimio ir dvynukų 1,8 m skirtumas. kai laukiausi dvynių, sunkiausia buvo rūpintis pirmuoju vaiku, net dabar nesinori prisiminti. Dabar reikia saugoti leliukus, nes gali netyčia užgaut, ir mašinytę į lovytę įmest, ir t.t. Visos durys namie su kabliukais. Tiesiog, reikia atidirbti režimą, ir tada nėra taip sunku. Adaptacinis laikotarpis truko apie 3 mėn, kol vyresnėlis suprato, kad bus nebe vienas. Svarbiausia jį laikyti savo pagalbininku ir labai daug girti. Kažkur net skaičiau, kad tokiu atveju net auklę samdyt reikia ne vyresniajam, o leliukams, nes jie dar mažai supranta.

Vajetau... ir dar dvynukai
Gal galima butu, aisku, kai turesi laiko, su tamstos atidirbtu rezimu issamiau susipazinti? Su savuoju jau tam tikra rezima atidirbau, kaip bus toliau - neisivaizduoju Gal koki patarima kad nereiktu dviracio is naujo isradineti

Sveikinu patapus mamyte Pries trejata metu ir man ta laime buvo,tik as vienu daugiau turejau ,bet vaiku pavydumo ir pirmosios patapima didziaja sesute puikiai suprantu.MAniske labai lauke ir dziaugesi,kol as buvau ,kad tures broliukus ir taip toliau ,bet tas jos dziaudzmas isgaravo labai staigiai kai pamate juos ligonineje tiesiog buvo galima matyti jos akyse,kad ji kaip ir pamate ,kad jos"gyvenimas baigesi",na cia zinoma sorkastiskai pasakiau,bet supranti apie ka.Kai grizom i namus ignoravo brolius kaip tik galejo,apie pagalba nei kalbos,as juos budavo uzmigdau ,o ji eina ir prikelia oi kiek asaru buvo ir jai ir man ,nes tvarkaiusi su visais 3 viena be jokios pagolbos,kol vyras gizdavo is darbo,tada jis perimdavo estafete,kol as tuo metu bandydavau nors valandike nusnausti.Kas liecia nutolima,tu labai teisi,kad kazkokia siena atsiranda,bet jai nors siek tiek susvelninti padeda laiko ir demesio skyrimas vien tik JAI,na bent jau man tai pasitvirtino.Viena savitgali as budavo iseinu tik su ja kur nors,be broliu ir darom ka ji nori ir ka megsta,o kartais,jei pavykdavo mano draugei atvaziuoti,tai ji mus isleisdavo visus 3(mane,mano vyra ir dukra) praleisti laisvaliki kartu,kaip senais gerais laikais kad jus maytumet jos sypsena veide nenoredavo musu ranku is savu rankyciu paleisti,nes kaip be butu -atsiradus maziukams visas jos gyvenimelis apsiverte aukstyn kojom ir eme suktis pagal broliuku rezima.
Dabar kai jau jai 5 ir maziam tuoj bus 3 matosi didziulis skirtumas ir pazanga ju(vaiku) ir musu kaip vieningos seimyneles gyvenime ir tarpusavio santykiuose Pagaliau vaikai jau randa bendra kalba,bendrus uzsiemimus-tiksliau tariant dabar jauciames su vyru kaip augindama trynukus ,nes norai vis panseja Taip kad vaikams augant ir ju meile vienas kitam auga,bei dideja ,kaip ir ta meile keiciasi tevu link,Sekmes

Sunki pradzia bet kuo tolyn,tuo smagiau

vyresneliui buvo 1m2men kai gime pipiriukas..pavydas buvo tik buteliukui ir tiutei..nustate grieztai kad broliui visokiu spalvu gali buti o jo paties TIK zalios spalvytes.leidome taip elgtis,kadangi nenorejome tuoj drausmint parsivezus namo "naujoka",..kad nepajustu jog mazasis cia "seimininkas.ir neduok die uzsigavusiam ar uzsiverkusiam prislepiant ranka pameginom duoti kitos spalvos kazka ooooj kaip stogas kylojosi name ..bet kol spalvos normoj,ir visa kita gerai-tai net labai savininkiskas buvo,sveciams kartojo-nim,mano uuuu!!! /isvertus-neimk,mano brolio.o uuu todel kad taip ivardino mazojo verkima/

gal didesniems ir kyla didesni pavydai..gal musiskis buvo per mazas pavydeti
nuo mazdaug kai mazyliui suejo 1metukai- augo kaip dvyniai

sunkumai-irgi tik tuomet kol dar vienas kudikis o kitas varlinejantis mazuliukas..viena maitini,kita gaudyt jau reikia ..bet dabar prisiminus tai tik juokas ima,baisiai smagu mums buvo auginti pametukus