Šiai temai labai tinkantis Juozo Erlicko eilėraštukas
KAI SKAUDA DANTYS
Aš labai pavydžiu vištai -
Jai nereikia pas dantistą,
Nesportuoja, o sveika
Duot per snapą jai, ar ką?
Bet už ką?
Ta vištelė gero būdo -
Akmenis, kiečiausius grūdus
Ryja be jokių dantų! -
Kam man trisdešimt ir du?
Be dantų gyvena sliekas,
Sraigė be dantų ir nieko!
Pažiūrėk tik, kai palyja,
Kiek salotų ji suryja!..
Nesiskundžia dantimis
Nei kačiukas, nei grėblys,
Ir seneliui ant lentynos
Jų neskauda plastmasiniai.
Ak, kaip būtų man smagu,
Jei aš būčiau su snapu!
Tik nebūčiau gandras, nes
Reiktų ryti man varles.
Galą gausiu gal iš baimės
Poliklinikos kamputy
Tai vis prakeikti saldainiai
Kad jų fabrikas sugriūtų!
Klausinėju tik kitų -
Ką daryti, ką daryti? -
Neturiu aš tiek dantų,
Kiek man skauda iš pat ryto
Patarė geri draugai:
Eik. Nėra ten ko bijoti.
Viskas pasibaigs gerai,
Tik svarbu neišsižioti, -
Ko prašytų, ką kalbėtų -
Neištark pirmos raidės tu
Ką tai reiškia supratau
Tik tada, kai nuėjau.
Ant lentynos replės guli,
Vaikščioja balta tetulė,
Rodos, šypsos, kalba taikiai,
Bet matau, ką rankoj laiko.
Tai pabaisa geležinė,
Nežinau, kaip ji vadinas,
Bet jaučiu jei išsižiosiu,
Tučtuojau gerklėn įšoks ji!..
Meiliai šypsosi teta:
Pasakyk, vaikeli, a-a
Nesakau, tyliu, tik leptelk -
Stryktels nuo lentynos replės
Šypsosi tetulė vėlei:
Juk tu moki abėcėlę!
Na, kokia pirma raidė?
Aš dantis sukandu: B.
Ne, ne B, o A, vaikeli, -
Sako ji ir ranką kelia
Kaip pro langą išskridau -
Be sparnų aš nežinau
Tik stebiuos namo parėjęs
Skauda dantys kaip skaudėję,
Poliklinikoj buvau -
Anei kiek nepasveikau!
Tai patarkit, ką daryti -
Nieko negaliu praryti