Namo dydis

Nemanau, kad sugriove tevonija sovietmetis, gal kazkiek. Tiesiog modernioj industrinej, o tuo labiau postidustrinej visuomenej retai kur sutiksi tokiu namu, kur gyventu kelios kartos, pavyzdi. Tai labiau budinga rytu salims, musulmoniskiems krastams dabar, jie labiau ta issaugojo.
Man neisivaizduojamas gyvenimas su tevais. Aisku, kai bus seni ir nebesavarankiski, tai mielai jais rupinsiuosi, kaip jie manim rupinosi, kai buvau vaikas. Gal taip sneku todel, kad mano tevams 50 metu, jie dirba, uzima pakankamai geras pozicijas, turi savo pomegius ir anuku labai priziuret nesiverzia, o ir neturetu jie kada. As bendrauju daug su savo tevais, kasdien skambinames, daznai nuvaziuojam, bet gyvent kartu negaleciau tikrai..kiltu daug konfliktu ir daug zinau tokiu poru, kur issiskyre gyvendami su tevais...

Kadangi Jūsų dėstomos mintys visiškai priešingos manosioms- gal dėl to ir įdomios...

Tarybiniai laikai šią sampratą griovė nepalyginamai mažiau, nei šiuolaikinis gyvenimo tempas. Tarybiniai laikai išsiskyrė tik tuo, kad išnaikino turtingųjų luomą su visomis jų tradicijomis. Kaip tik dėl to, šiandien "pamainon" atėjo buvę suvirintojai (pats simpatiškiausias variantas) ir pan., kurie nebeturi jokių šaknų ir tradicijų, ir kurių ikona- Paris Hilton. Tokia nuomonė susidarė po to, kai teko pasidarbuoti turtingos jau kažkelioliktoje kartoje šeimos įmonėje Vokietijoje: ilgai tektų pasakoti, bet sutrumpinus- visiškai kitas pasaulis...

Šiuo klausymu pasiliksiu prie savo nuomonės: statytis verta tik sau. "Ainių kartų-kartoms" tikrai neįtiksite, lygiai taip pat, kaip nepastatysite būsto, kurio neteks po kurio (dažniausias variantas- iš karto po Jūsų atsisveikinimo su šia ašarų pakalne) laiko renovuoti tiek, kad iš Jūsų pradinio varianto neliks ir pėdsakų... O ir šansų, kad Jūsų statytas namas iki to laiko išliks ainių nuosavybėje- praktiškai 0: kiek gi iš mūsų gyvena savo prosenelių statytame būste?

Ilonux parašei mano mintis. Esam pakankamai skirtingi, kad galėtumėme darniai gyventi kartu, o barnių nesinori. O kad mano tėvai kažkada atsikels gyventi pas mane faktas, mat esu vienturtė, tad esam numatę sklype vietą, kur stovės jų namukas. O vaikai turi gyventi savo gyvenimą ir tik blogiausiu atveju su tėvais, bet čia jau mano gyvenimo filosofija.
O tas įkeltas namas, taip, prabangiai atrodo, viskas viduj sustyguota, bet jame man trūksta elementariausios šilumos, jaukumo. Išplanavimas taip pat nekoks, vagoninis stilius, kur tik prasilenkti tegalima su kitu asmeniu.
Kitas dalykas, didelį namą ( +- 400m2) statyčiau tik tuo atveju, jei nereiktų draugauti su banku, kitu atveju tai jau nelogiška, paskola+išlaikymas šitokio namo. Mano logika paprasta, pasistačiau tokį namą, kad ir blogiausiais laikais (ne duok tu Dieve liga ar darbo praradimas), galėčiau jį išlaikyti. Gal aš galiu šiai dienai leisti sau namą didelės kvadratūros, su visais įmanomais prabangos elementais, bet kas garantuos, kad sau tai galėsiu leisti po 5-10-15 metų O kitas dalykas, prioritetas yra man aplinka, kurioje stovi namukas. Šiaip pripažinkim, koks tai bebūtų namas, visgi daugiausia laiko praleidžiam traukos zonose, tokiose kaip svetainė, virtuvė.

Teisingas pastebėjimas: jokių milžiniškų erdvių čia nėra, ir jei skaičiuoti gyvenamą plotą- elementarus "vidutiniokas". Didelis garažas (mano požiūriu) visada gerai: gal prireiks ką tai įsirengti (pvz. savaitgaliui pokylių salę)- patalpa lengvai transformuojama, bei gali "išgyventi" be eksploatacinių kaštų. Toliau: atmetus "grynąjį" gyvenamą plotą, lieka nevykęs bandymas įsirengti SPA centrą namuose. "Nevykęs"- nes nė iš tolo neprilygsta net eiliniam SPA centrui pagal rezultatą. O pagal kainą: įdomu, keliems šimtmečiams galima įsigyti abonementus visuose be išimties LT SPA centruose, už šiam namo "navarotui" išleistą sumą ?

Cia tai labai pritarsiu, musu vieni kaimynai darosi lauke baseina, visa vasara kase, rause sklypa, siaubas kiek islaidu...O as geriau abonenta i artimiausia baseina visai seimai nusipirksiu ir simta metu uz ta suma galesiu eit

Pastoviai oponuodamas, visai "nekabinu" - paprasčiausiai mintys įdomios...

Kiek kitaip suformuluočiau mintį: Kodėl tautiečiai įsitikinę, kad būstas- "šventa karvė", o jo dydis- pagrindinis gyvenimo kokybę lemiantis veiksnys? Apsižvalgius, galima pastebėti dar ilgą-ilgą sąrašą pagundų, kurias siūlo gyvenimas... Būstas- tėra tik neišvengiama būtinybė, ir galbūt nėra tikslinga melstis vien tik jam vienam...

Man suprantama- vaikai jau išsilakstė ! Greičiausiai- vargu ar kuris sieja ateitį su LT, ir tai pats skatinu: žmogus privalo pasidairyti po pasaulį, iki apsispręs kur jam geriausia. Kad grįžę, ras kiek pasikeitusį tautiečio standartą (kiek tamsesnės odos spalvos, kiek siauresnių akių)- nieko baisaus. Svarbiausia- jiems neteks siųsti pinigus karšenoms tėvams, kad padėtų išlaikyti kokį 500 m2 "dinozaurą".

"Niekas nežino"- gal ne visai tikslus apibūdinimas. Kadangi kiek pasidomiu energetikos perspektyvomis- daugiau/mažiau pasidėlioti tikrai galima. O dėlionė gaunasi paprasta: jei planuojant būsto statybas, atsižvelgti į perspektyvas energetikoje- namas turėtų būti statomas tokios kvadratūros, kurią žmogus pajėgią "patempti" bent jau pagal Pasyvaus namo standartus. Bet tai tik mano (na- gal dar kelių miljonų entuziastų) nuomonė: kiekvienas laisvas gaunamą informaciją apdoroti kaip tinkamas. Tiesa: EU jau nusprendė, kad už kelių metų, minėtas pasirinkimas bus privalomu...

Ar viską lemia vien finansinės galimybės? Pabandykime lenkti pirštus, keli iš "400-500 m2" (teko įrenginėti gerokai virš 1.000) pasistatė bent jau pagal Pasyvaus namo standartus. Kelis užlenkėte? Teisingai- nė vieno. Gal dauguma iš jų vis tik priversti rinktis tarp būsto kokybės ir priemonės prisistatyti visuomenėje? Apie "kamikadzės" variantą gal neverta per daug diskutuoti- turiu kiek specifinės patirties: teko pasidarbuoti "laukinio kapitalizmo" laikais, ir spaudoje teko stebėti buvusių klientų likimus- ne visada jie buvo rožėmis nukloti...

Kas liecia namo dyd kuris reikalingas zmogui,tai cia labai skirtingi dalykai. As pasibraiziau projekta,susideliojau ko man reikia,gavosi apie 230 kvadratiniu metru bendro ploto. I ta plota ieina ir pirtis su priespirciu ir darbo kambarys (gal tiksliau poilsio pavadinciau). Kiti issitenka 150-yte m2. Siektiek gal net pavydziu kad ju poreikiai kuklesni. Bet man gaunasi taip Tik nesuprantu zmoniu kurie statosi tokius monstriukus kaip kad buvo ikeltas neseniai (400m2)

Greičiausiai "aukso viduriukas" iš viso neegzistuoja, ir bet koks pateiktas skaičius bus klaidingu: žmonės per daug skirtingi- plius kiekvienam savo...

Na taip,labai mes skirtingi. Pavyzdziui maciau projekta namo ,koki statysis netoli manes.. garazas trim masinom...Trys aukstai.... O man ir 230 yra pakankamai daug.

Nebesikisu i diskusija, bet labai keistai atrodo:
Visi iesko priezasciu kodel 400m2 gyvenamo/sildomo ploto blogai, gal priezastis tame kad visi stato 100-200m2 sildoma plota ir sprendzia pagal save (gal pavydi)?
As irgi sildau 250m2 (dabar), po to sildysiu 200m2. Bet gal nereikia smerkti zmoniu kurie statos tokius?
Gal truputi tolerancijos? Jei statos - vadinasi nori/reikia

O ka pasakytu moterys, kurios visa savaite dirba o savaitgali tvarkosi PACIOS namuose (be samdytu moteryciu) ? Kiek joms uztektu kv.?

aš esu truputį link pedantizmo tai mano 150 m2 per akis, kai reikėjo naujiems pasiruošti ir svečius priimti tai su 400 m2 išprotėčiau o namų tvarkytojų nesamdyčiau vien dėl to, kad negaliu pakęsti svetimo žmogaus namuose.