JAV mokslininkai paskelbė, jog vaikai, miegantys suaugusiųjų lovoje, uždūsta 40 kartų dažniau nei miegantys standartinėje vaikiškoje lovelėje. Tarp vaikų, miegančių suaugusiųjų lovose, mirties atvejų skaičius yra nepaprastai didelis. Šie skaičiai didesni nei buvo galima įsivaizduoti, - sakė vienas tyrime dalyvavusių mokslininkų Jamesas (Džeimsas) Kempas, kuris taip pat dirba vaikų gydytoju Sent Luiso medicinos mokyklos ligoninėje.
13-14 procentų tėvų dalijasi viena lova su savo kūdikiais, taigi gydytojas J.Kempas paskelbė viešą informacinę akciją, norėdamas perspėti tėvus apie gresiantį pavojų.
Žinoma, norisi būti arčiau savo kūdikio naktį, bet mes manome, kad jiems suaugusių lovose ne vieta. Rizika dažnai lieka neįvertinta, ir apskritai ši idėja yra prasta.
J.Kempas sako, kad neseniai gimusiems kūdikiams suaugusiųjų lovoje mirties rizika yra pati didžiausia, nes jų motoriniai gebėjimai išvengti galimo pavojaus dar neišsivystę. Jie paprasčiausiai gali įsisupti minkštuose pataluose ar įstrigti tarp lovos ir sienos. Mokslininkai tyrė vaikų iki 8 mėnesių amžiaus uždusimo tikimybę.
Kūdikiams neskirtose lovose sunku sukontroliuoti visus pavojus, kurie galėtų sukelti uždusimą, - sakė J.Kempas. Paskutiniu metu JAV daugėja pranešimų apie ant lovų ar sofų uždususius vaikus, o tokių atvejų vaikiškose lovelėse mažėja.
Tiriami buvo visi mirties atvejai nuo 1995 pradžios iki 1998 metų pabaigos. Rezultatai buvo tokie: 0,63 iš 100000 kūdikių užduso savo lovelėse, o 25,5 iš 100000 suaugusiųjų lovose.
Spalis yra skirtas kovai su staigios kūdikių mirties sindromu. J.Kempas tikisi, kad naujasis tyrimas įtikins tėvus padaryti viską, kad jų vaikas būtų saugus.
1992 metais Pediatrijos Akademijos Amerikoje rekomendacijomis kūdikiai turėjo būti guldomi miegoti ant nugaros. Po perspėjančios akcijos staigios kūdikių mirties sindromo atvejų skaičius sumažėjo perpus.
Miego poza vaidina svarbų vaidmenį vaikų saugume, bet tai tik dalis sprendimo sako J.Kempas. Vaiko guldymas į suaugusiojo lovą yra pavojingas, tai rizika, kurios tėvai turėtų atsisakyti. Miegančio vaiko vieta yra vaikiškoje lovelėje.
O kas galėtų paaiškinti, kaip tą vaiką iš tos lovos iškraustyt į lovelę? Vis atidėlioju, atidėlioju, o iš tiesų pagrindinė priežastis ta, kad mergina dar vis maitinasi naktimis. Vat jeigu ji dienom normaliai valgytų- pariščiau tą naktinį pieno barą ir kraustytusi mergina pas save. O dabar bijau, bo ir taip svoris prastai auga...
Aš skaičiau, kad jei tėvai ne narkomanai ir ne girtuokliai, tai vaikeliui jų lovoje nėra pavojaus. Be to,mama turi nuo vaiko gimimo instinktą ir ji niekada neužspaus savo mažylio (jei bus neapsvaigus), be to mama labai jautri pakitusiam vaiko kvėpavimui net ir giliai miegodama. Nors, kita vertus, norėčiau, kad dukrytė miegotų savo lovelėje, bet nemiega, nebent dar vežime (pradėjau bent tai praktikuoti) :
| QUOTE |
| Aš skaičiau, kad jei tėvai ne narkomanai ir ne girtuokliai, tai vaikeliui jų lovoje nėra pavojaus. Be to,mama turi nuo vaiko gimimo instinktą ir ji niekada neužspaus savo mažylio (jei bus neapsvaigus), be to mama labai jautri pakitusiam vaiko kvėpavimui net ir giliai miegodama. Nors, kita vertus, norėčiau, kad dukrytė miegotų savo lovelėje, bet nemiega, nebent dar vežime (pradėjau bent tai praktikuoti) : |
Būtent taip man ir aiškino gydytojai ligoninėj. Pati nebūčiau išdrysus mažosios pas save į lovą įsikelti(tiek visokių istorijų, kai vaikai nuspaudžiami buvau prisiklausius), bet gydytojos(ne viena) išdurnino. Sakė, kad tokių atvėjų dar nėra pasitaikę, nebent motina apsvaigus nuo alkoholio, raminamųjų ar narkotikų.
O as kaip tik skaiciau, kad sveika kudikiui miegot su tevais... Viena - psichologiskai daug sveikiau, antra - staigios mirties tikimybe labai sumazeja...
Noa, as irgi skaiciau ta straipsni - ten rasoma, kad leliukai jaucia mamos sirdies plakima salia miegodami ir taip isvengiama staigios mirtie, kai sustoja sirdele...
Nors as pati tai negaliu ramiai miegoti kai vaikas salia, man ramiau kai lovyteje snaudzia, salia prisistumiu, kad tik ranka istiesti reiketu. Nuo pat gimimo loveleje migdeme, net jei 10 kartu per nakti reikedavo keltis, vis tiek loveleje miegojo - taip ir iprato.
Nors as pati tai negaliu ramiai miegoti kai vaikas salia, man ramiau kai lovyteje snaudzia, salia prisistumiu, kad tik ranka istiesti reiketu. Nuo pat gimimo loveleje migdeme, net jei 10 kartu per nakti reikedavo keltis, vis tiek loveleje miegojo - taip ir iprato.
Vaikas nuo gimimo miegojo savo lovelėje, kitam kambary. Aš ateidavau tik pamaitint. O dabar (jam beveik 5 mėn.) kamuoja vidurių užkietėjimas, tai vaikinas kelias naktis miega kartu. Siaubas, kaip neišsimiegu >
Kaip atsigulu, tai taip ir prabundu. Visi šonai nutirpę, papai nugraužti > Gerai sako, kad mamai instiktas neleidžia užspaust vaiko, bet kaip pamiegot? Smagu dieną su mažiuku miegot vienoj lovoj, bet naktį. Bijau, kad neiškristų iš lovos, o jei kitoj pusėj paguldau, tai bijau, kad vyras neužspaustų. Pas jį tai to instinkto nėr. Tai tas miegas toks kaip ir nemiegas :-/
Kaip atsigulu, tai taip ir prabundu. Visi šonai nutirpę, papai nugraužti > Gerai sako, kad mamai instiktas neleidžia užspaust vaiko, bet kaip pamiegot? Smagu dieną su mažiuku miegot vienoj lovoj, bet naktį. Bijau, kad neiškristų iš lovos, o jei kitoj pusėj paguldau, tai bijau, kad vyras neužspaustų. Pas jį tai to instinkto nėr. Tai tas miegas toks kaip ir nemiegas :-/
Dar vienas irodymas, kad keik zmoniu tiek ir nuomoniu. kai pagimdziau tai girdejau ivairiu nuomoniu, bet isitikinau pati kad jei miego su vaiku savo lovoj, ir nesi isgerusi ar kaip kitaip apsavaigusi, pati vaiko niekad neuzgulsi, niekad nesuzeisi. Naujai iskeptai mamai hormonai veikia labai idomiai: nera paskutniosios gilaus miego fazes, mamai mieganciai su savo kudikiu vienoj lovoj aplink gali detis nezinia kas, marsiruot paradai, grot muzika garsiausiai ji nekreips demesio, bet vos tik pasikeis kudikio kvepavimo ritas, mama jau atsibus ir tikrins kas nutiko, kodle ritmas pasikeite.
Mano mazajai dabar metai ir menuo, puse nakties miega savo lovytei (pats neramiausias MAN nakties laikas) kita puse miega su manimi, (is dalies ir del to kad maitinu dar krutimi), nei karto per tuos metus nebuvau jos prispaudus, o jautrumas vaiko miegui neispasakytas. Ir mazoji miega ramiau, ir kai reikia pasitvarko ten pati, papa susiranda. reiktu jau kraustyt visai nakciai i lovyte, bet kaip tai padaryt, kol vaikas naktim valgo as bent jau nezinau.
Mano mazajai dabar metai ir menuo, puse nakties miega savo lovytei (pats neramiausias MAN nakties laikas) kita puse miega su manimi, (is dalies ir del to kad maitinu dar krutimi), nei karto per tuos metus nebuvau jos prispaudus, o jautrumas vaiko miegui neispasakytas. Ir mazoji miega ramiau, ir kai reikia pasitvarko ten pati, papa susiranda. reiktu jau kraustyt visai nakciai i lovyte, bet kaip tai padaryt, kol vaikas naktim valgo as bent jau nezinau.
Kai laukiausi tai jau as akiau, kad vaikas miegos tik savo lovytej, o nuo 6 men savo kambary. Naivuole. Prisisnekejau. Kuo toliau, tuo graziau. Jau gal 3 savaites isvis pas mane i lova persikrauste. Keliasi jau nezinau kiek karu per nakti (10men), reiktu nemiegot, o tik prie loveles stovet. Kai gime pirmas 2 sav. daugiau pas mane lovoj miegojo, nes as vis tikrinau ar dar kvepuoja ir pan. ;D Po to tik savo lovelej, na gal tik paryciais pas mane, nes tevelis i darba iseidavo ir vietos daugiau budavo. Bet as geriau issimiegodavau, kai ji savo lovelej miegodavo. Dar veliau pradejo ismiegot visa nakti. Galejau, kad ir i kita kambary nest, bet man buvo ramiau tam paciam. Po to pradejo keltis 1-2 kartus. Vasara per karscius dar blogiau pasidare, pradejo labai vartytis, kojytes tarp grotu strigdavo, uzsiskersuodavo ir t.t. O dabar isvis dicke, kai pradeda verstis lovytej iskart pabunda, nes kojos atsitrenkia i sienele (maza jai erdves 
) Pataisau, istiesinu persikreipuse, nuraminu ir vel beee. Jei miegam trise, tai ji vidury, o mes ant krastu pakibe ;D taip pat veidu atsisuke i ja, juk uzpakalio neatkisi : tai ir kvepuojam tuo paciu oru Teveli istremiau laikinai i kita kambari , kad butu daugiau vietos ir issimiegotumem. Tikiuosi sis neramumas greitai baigsis. Dauguma tokiu metu jau atpratina, o mes tuoj priprasim
) Pataisau, istiesinu persikreipuse, nuraminu ir vel beee. Jei miegam trise, tai ji vidury, o mes ant krastu pakibe ;D taip pat veidu atsisuke i ja, juk uzpakalio neatkisi : tai ir kvepuojam tuo paciu oru Teveli istremiau laikinai i kita kambari , kad butu daugiau vietos ir issimiegotumem. Tikiuosi sis neramumas greitai baigsis. Dauguma tokiu metu jau atpratina, o mes tuoj priprasim
Sutinku - kiek zmoniu, tiek nuomoniu. Musu pirmagimis miegojo nuo pat pirmos dienos kai tik grizom is ligonines. Vaikas buvo neramus, keldavosi tikrai labai daznai, tai jeigu man dar butu reikeje keltis ir eiti jo paimti, kad pamaitinti, tai buciau tiesiogine prasme isdurnejusi. Budavo kad ir uzsnusdavau bemaitindama, o jis pasisotines ramiai miegodavo salia kruties. Dabar jam jau treji, pries metus po bandymo eiti i darzeli sunus sugrizo pas mus i lova. Kadangi laukiames antro, jis dabar miega su teciu, o as atskirai kitame kambary. Ir niekas man neirodys kad tai yra kazkas nenormalaus - dar karta sakau - kiek zmoniu, tiek nuomoniu.
Man tai labai patinka su vaiku miegot. Yra daug privalumu. Galu gale tingeciau keltis, jaigu reiktu maitint, o taip - papuka i burnyte ir parpiam toliau kartu. Manau, jaigu miegotu atskirai labiau prisizadintu, mane bekviesdamas, o ir as strikinedama kazin kaip isimiegociau. Kartais juk uztenka tik apkabinti, rankyte paimti, kaldryte pataisyt. Kadangi lova didele, tai as tarp vaiko ir vyro dar padedu pagalve, kazkaip ipratau nuo pirmu dienu, tai nebijau kad vyras uzspaus.
Beja, tikrai esu skaicius labai daug apie tai, kaip sveika ir naudinga miegoti karu su vaiku. Va, ir suprask tuos mokslininkus, vieni sako viena, kiti - visai ka kita. As darau kaip mum patogiau.
Pats geriausias miegojimo kartu momentas yra prabudimas. Ryte vaikas su rankytem tyrineja veida, kanda i nosi. Ir tada as pasijuntu tooOOookia laiminga mama ;D
P.S. Kad neuzspausti vaiko jau yra spec. lovytes, kurios tesiog telpa i tevu lova: http://www.babydelight.com/index.htm
Beja, tikrai esu skaicius labai daug apie tai, kaip sveika ir naudinga miegoti karu su vaiku. Va, ir suprask tuos mokslininkus, vieni sako viena, kiti - visai ka kita. As darau kaip mum patogiau.
Pats geriausias miegojimo kartu momentas yra prabudimas. Ryte vaikas su rankytem tyrineja veida, kanda i nosi. Ir tada as pasijuntu tooOOookia laiminga mama ;D
P.S. Kad neuzspausti vaiko jau yra spec. lovytes, kurios tesiog telpa i tevu lova: http://www.babydelight.com/index.htm
| QUOTE |
| jei kitoj pusėj paguldau, tai bijau, kad vyras neužspaustų. Pas jį tai to instinkto nėr. |
Va, butent, kad pas vyrus, deja, to ir daugelio kitu instinktu ner. :-/
Maze daznai paryciais atsikrausto pas mus i lova, ilenda tvarkingai i tarpa, dar ir uzsikloja, kartais net nepajauciu. Taiva vienakart prabundu, ji sau parpia tarp musu, o tevelis irgi parpia ant nugaros guledamas, ranka atmesta i sona ant mazes, mazdaug ant krutinytes alkune remiasi :o O tevelio rankele tai nelengva :-/ jis pas mus toks nemenkas Tai kaip sokau vaiko vaduot, ta ranka vos atkeliau :o O maze parpia ir toliau sau : Jai ir nemaise, na, jau ne leliukas buvo, kokia 1.5 m., bet vistiek :-XTaigi as irgi esu grieztai pries vaiko miegojima kartu. Jei mazylei susisapnuoja kas, ar issigasta, prabunda, tada kitas atvejis- visuomet gali ateit pas mus. Jos lova pastatyta galu i musu, taigi man nereikia net lipt is lovos, ikisu ranka, paglostau galvyte, daznai to ir uztenka. Dar turiu atidirbus toki garsu uzsimiegojusi "ššššššššš". Gan piktai skamba, bet maze veikia migdanciai
Nors ir malonu, kai maze salia, bet ji turi savo lova, o mes turim savo. O vyro issiust i kita kambari negaleciau. Ir taip nedaug laiko lieka vienas kitam, tai bent nakti sildom vienas kita ;) Beje, pirma men. maze irgi daznai miegodavo vezime, nes patekus i lovyte iskart pradedavo klykt. Budavo pasupi vezime, kai suverkia ir viskas. O po to perejom i lovyte. O pirmas sav. budavo, kad miega tik ant mano ar vyro pilvo, taigi ir taip teko ne viena nakti praleist :-/ Ko gi del tu vaiku nepadarysi.
