QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 20:44)
Paulitos pasisakymuose nematau nieko tokio tragiško, dėl ko būtų prasminga ardyti šeimą.
Kada prasideda šeimos ardymas?
QUOTE(Apuokas @ 2007 12 17, 21:09)
Kada prasideda šeimos ardymas?
Tada, kai prasideda irimas.
Tik va to pirmo "siulo", kuris atbryzga... mes daznai nepastebime. Dazniausiai is vis nepastebime. Jei sugebetume kazkaip pamatyti.....
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 18:45)
nenuostabu, kad moteriai, augusiai be tėvo, užaugintai moters, kuri tėvo taipogi "neturėjo", atrodo, jog tas vaidmuo ir teapsiriboja chromosomų donoryste. Nenuostabu, kad nusivylimas vyrais, o gal ir netinkami kriterijai renkantis gyvenimo draugą, perimama iš kartos į kartą. 
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 19:36)
Ar tiesiog pasigaunamas pirmas pasitaikęs, pajutus, kad biologinis laikrodis jau nemažai nutiksėjęs?
Rodos, ne as uzvedziau tema - norejau palaikyti Endora savo pasisakymu, bet dabar pati buvau maloniai nustebinta Smalsutes. Gal ir gerai - juk sakoma: diskusijose gimsta tiesa.
Man keista, kodel galvojama, jog "moteris, uzaugusi be tevo" yra is karto nusivylusi vyrais, mato juose tik blogi ir "pasigauna pirma pasitaikiusi, nes biologinis laikrodis tiksi"? Absurdas! Maciusi nekoki pavyzdi seimoje, sau vyra rinkausi tikrai priekabiai ir per rozinius akinius i ji niekada neziurejau. Jis zinojo mano seimos problema, zinojo, su kokiais dalykais negalesiu susitaikyti, kenteti. Jo tevu seima man po siai dienai yra vienas graziausiu darnios seimos pavyzdziu.Yra daugybe dalyku,budo savybiu, del kuriu pamilau savo vyra, bet su laiku pradejo listi ir netoleruotinos (del ivairiu priezasciu - streso darbe, besikeiciancios situacijos seimoje ir pan.).To negalejau numatyti is anksto, o seimos tikrai nekuriau skubotai. Griebti pirma pasitaikiusi tik del to, kad "pasigimdyti" vaika??? Is kur pas Smalsute tokia liguista logika? Kai augi psichuoto alkoholiko seimoje, niekada nekils mintis "pasigimdyti vaika sau"! Nerasysiu cia smulkiai savo seimos moteru istoriju, bet tai pavyzdys ne tik man, bet ir visoms Endoros likimo moterims. Tiek mano mama, tiek mociute negrudo savo vyru pro duris nesuteikusios joms sansu. Nes slapta dar tikejo, mylejo, norejo issaugoti seimas. Bet ko verta tokia "apipudruota" seima, kai joje augancio 12-kos metu vaiko slaptas Kaledu noras - kad tevai greiciau issiskirtu??? Dziaugiuosi, kad Endora rado savyje stiprybes pagaliau pazvelgti realybei i akis ir apsaugoti save bei savo vaikeli. Vaikai jaucia ir supranta daugiau negu Smalsutei gali pasirodyti. Taip, mano istorijai dar toli grazu iki Endoros, bet gal ir Endoros atveju Smalsute siulo kenteti, laikytis senuju santuokos principu, paremtu moters kentejimu, nusizeminimu, nepagarba?
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 19:36)
O kas dėl drąsos, manau jos kur kas daugiau reikia žengiant per gyvenimo sunkumus neatėmus iš vaiko tėvo.
Ka reiskia atimti arba issaugoti vaikui teva? Niekada negalvojau, kad is manes tevas buvo "atimtas". Nevyniojant i vata galiu pasakyti, kad savo tevui nei as, nei sesuo nebuvome reikalingos. Musu mama niekada musu pries teva nenuteikinejo, bet vaikai taip pat turi jausmus, akis ir sirdis. Per 18 gyvenimo be tevo metu, jis tik viena vieninteli karta teikesi paskambinti - kai baigesi elementu mokejimo laikas. Paskambino laimingas, kad pagaliau "tie panciai" nuo jo gleznu peciu nukrito. Seseri mate tik visai mazute, 2 metuku, o dabar ji jau universiteta baigusi. Kaip toki zmogu mudviems Smalsute patartu vadinti? Tevu?... Ir sitoki verta "issaugoti" savo vaikams? Jokiu nuoskaudu seniai nebeturiu tam zmogui. Na nesutvertas jis buvo seimai, santuokai, pareigai, atsakomybei, galu gale - artimo meilei. Ar toki vyra reikia seimoje per jega laikyti aukojant savo ir savo vaiku laime? Ko verta tokia auka ir ar po daugelio metu vaikai uz ja mamai pasakys aciu? Endora skaityk ir susimastyk, padrasink save, kai apniks mintys, jog pasielgei neteisingai. Pagrindiniai santuokos komponentai: abipusis supratimas, vienas kito palaikymas, parama ir pagarba. Tai ne zaidimas "i vienus vartus". Tavo aprasytoje istorijoje nepastebejau nei vieno is siu komponentu. Ir tai ne tavo kalte. Kiekvienas turime pasirinkima, o tavo vyras, kaip matyti is pavyzdziu, mieliau renkasi ne seima. Negalime priversti kito zmogaus kazka daryti. Tu turi ziureti savo ir savo vaikelio geroves, jei zinoma esi tvirtai apsisprendusi. Forumo diskusijos - kitu zmoniu gyvenimo pavyzdziai, o savo situaciojoje sprendima vis tiek darysi tik TU. Pirmiausia turi buti atvira ir sazininga pati sau - ar nesigailesi zengusi vienoki, ar kitoki zingsni? Ar po kiek laiko nepagalvosi - gal be reikalo paskubejau? ir pan. Nei viena forumo dalyve nepazysta TAVES kaip zmogaus, tik tu pati gali pasverti ir ivertinti savo ryzta, stiprybe, pasitikejima savimi. Zinoma, yra daugybe moteru, kurios panasiose i tavo situacijose, tyliai kencia ir dar aplinkiniu akivaizdoje sugeba apsimesti laimingomis. Bet tai ju pasirinkimas ir jos puikiai ta zino.
QUOTE(endora @ 2007 12 17, 15:28)
...pradeti vaikeli buvo jo iniciatyva!!!!!Kaip jis norejo to,lauke,visi draugai,pazystami man sake,jau cia tevas bus tai superinis,nes visu galvos buvo isuztos kaip jis rupinsis,priziures ir visur kartu veziosis...Tai as sakiau,kad gal dar palaukiam...(gal giliai sirdy jauciau,kad bus taip,kaip dabar yra - tai yra ant vaiko uzdetas totalus ignoras...)
Jau kad prisedau, tai parasysiu dar daugiau. Nes man idomu, kodel [B]Smalsute [/B]griebesi nagrineti mano pavyzdzio, kazkaip tyliai apeidama ENDORA? Is Endoros aprasymu auksciau, neatrodo, kad "buvo griebtas pirmas pasitaikes" - vyras labai norejo vaikelio, ruosesi buti geriausiu pasaulyje teciu ir t.t. Cia ne Endoros roziniu svaju aprasymai - vyras pats visiems tik apie tai ir tesnekejo! SMALSUTE, man idomu, is ko Endora turejo suprasti, kad tas zmogus vaikui gimus svaidysis tokiais zodziais kaip "trenksiu i siena"? Kaip galima is anksto numatyti, koks bus vyras ateityje, seimoje, vienokioje ar kitokioje situacijoje? Nes iseina, kad tik "uzaugusios seimoje be tevo" (kaip as), bei "ziurincios pro rozinius akinius" (Endora?!?) nesugeba pasirinkti tinkamu vyru, o paskui dar ir "be rimtos priezasties" ryztasi "ardyti seima".
Nuosirdziai sakau - noreciau sulaukti SMALSUTES (ir visu jai prijaucianciu)komentaro.
QUOTE(endora @ 2007 12 17, 15:47)
Bandem kalbet - vakar visa diena vyko toks pokalbis su pertraukom...Aiskinomes,kodel taip viskas vyksta...
Endora, is savo patirties sakau - kai jau konfliktas isiplieskes kalbet, aiskintis, apeliuot i vyro sirdi, sazine, jausmus - bergzdzias reikalas. Uzsiblokuoja jie ir nieko vis tiek nebegirdi. Tik pati dar labiau isiaudrinsi, isijautrinsi ir tiek. Ateina momentas, kai poroje kalbos, aiskinimaisi nebetenka prasmes. Mano vyras tai vadina "isiburbejimu"... Pasaugok savo nervus ir sveikata. Neturek tusciu vilciu.
Kai man jau visai blogai buvo, radau forume vieno vyriskio nuomone (paulius.sav - istikimas dalyvis; 2007 06 22, 18:03 ). Atsikopijavau, issisaugojau ir laikas nuo laiko paskaitau. Manau, nenusizengsiu taisyklems ji pacituodama:
"Reikia baigti zaidimus su skirybomis. Reikia arba skirtis, arba susitaikyti su situacija, ir nevaidinti, kad ruosiates skirtis, nors veliau visada griztat. Vyrai is karto mato, kur rimtai, o kur ne. Ir leidzia sau ka nori, nes jus negalit apsispresti kaip norit gyventi.
Vienintelis kelias, tai pradet gyvent sau, rupintis savimi, vaiku ir nekreipti i vyra kuri laika demesio, pamatysit, kaip labai greitai vyras prades keistis. O jei ne prades, tai reiskia jis is patogumo ar pareigos su jumis. Tai velniop tokie santykiai."
Man sios vyriskio issakytos mintys padeda. Gal ir tu, ENDORA, rasi pauliaus.sav pasisakyme ka nors svarbaus sau.
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 12 17, 20:06)
Kai aš iš biologinio tėvo "atėmiau" jo vaiką, tai tas tėvas nei karto nepaskambino ir nepasidomėjo, ar tas "atimtasis" yra sveikas ir gyvas. Tai nafig toks "tėvas" yra reikalingas? Mano sūnus ne kartą yra padėkojęs man, kad aš laiku su tėvu išsiskyriau, antraip ir jis būtų pavirtęs jo "dublikatu".
Savo mamai uz vadinamaji "tevo atemima" esu po siai dienai dekinga. QUOTE(elvitė***** @ 2007 12 17, 20:40)
kvaila taip sakyti,bet pavydžiu tau,endora ....toks greitas išsiskyrimas tau bus tik į naudą.O aš laukiu kažko,tempiu ir nesugebu prakalbėt,viską pasakyt,ką aš galvoju.
Turėjau ir aš panašią progą,tik jis šaukė ne ant vaiko,o ant manęs
kai dėl jo kaltės nukentėjo mažylė,bet jis ne sau prisiėmė kaltę,atsakomybę ,o sugebėjo mane apšaukt 
kad vienai minutei palikau šalia jo vaiką ir neprižiūrėjau nebuvo kada koliotis su juo,nes reikėjo važiuot į ligoninę.Ir vežė ne jis-o viena pati išlėkiau su verkiančia dukra.Nenorėjau su tuo antžmogiu sėsti į vieną mašiną...
linkiu tau toliau taip ryžtingai veikti ,endora
Turėjau ir aš panašią progą,tik jis šaukė ne ant vaiko,o ant manęs
kai dėl jo kaltės nukentėjo mažylė,bet jis ne sau prisiėmė kaltę,atsakomybę ,o sugebėjo mane apšaukt kad vienai minutei palikau šalia jo vaiką ir neprižiūrėjau nebuvo kada koliotis su juo,nes reikėjo važiuot į ligoninę.Ir vežė ne jis-o viena pati išlėkiau su verkiančia dukra.Nenorėjau su tuo antžmogiu sėsti į vieną mašiną...linkiu tau toliau taip ryžtingai veikti ,endora
Viska, ka adresavau ENDORAI, lygiai taip pat adresuoju ir tau ELVITE*****. Ypatingai pasisakyma, kad tik pati ivertinusi save, savo ryzta ir stiprybe, gali zengti vienoki ar kitoki zingsni. Neturi aklai sekti Endoros ar kurios nors kitos forumo dalyves pasisakymais bei patarimais - visi zmones skirtingi. Jei tavo kantrybes taure gilesne - lauk paskutinio laso. Duok Dieve, kad jis niekada i tavo kantrybes taure niekada neikristu. Mano kanciu ir kantrybes taure, matyt, nelabai didele. As jau dabar zinau, kiek dar lasu ten tilps. Bet kai jau ikris paskutinis, nedvejodama veiksiu.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 21:44)
Jei nepastebėjote, neadresavau savo žinučių konkrečiai temos autorei, o greičiau pritariamai jai linksinčioms. Nesu už smurtą (kokios jis rūšies bebūtų), bet Paulitos pasisakymuose nematau nieko tokio tragiško, dėl ko būtų prasminga ardyti šeimą.
Miela SMALSUTE, sia tema uzvede ENDORA, todel savosios istorijos labai pletoti nesistengiau. Uz tai ir nesimato joje "nieko tokio tragiško, dėl ko būtų prasminga ardyti šeimą".
... vyrų esama visokių, bet išsirinkti ypatingai blogą visgi reikia "sugebėjimo", o net ir su pusėtinu gyventi įmanoma. Viskas kur kas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo situacijos beviltiškumo laipsnio.
Miela SMALSUTE, sia tema uzvede ENDORA, todel savosios istorijos labai pletoti nesistengiau. Uz tai ir nesimato joje "nieko tokio tragiško, dėl ko būtų prasminga ardyti šeimą".
... vyrų esama visokių, bet išsirinkti ypatingai blogą visgi reikia "sugebėjimo", o net ir su pusėtinu gyventi įmanoma. Viskas kur kas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo situacijos beviltiškumo laipsnio.
Kazkaip pradzioje neapsiziurejau - galvojau, kad raso nemenka gyvenimiska patirti turinti moteris, daug ka paaukojusi, daug del seimos issaugojimo iskentejusi... O pasirodo, SMALSUTE, mudvi ir vaikeliu abi nedideliu skirtumu laukiames, ir santuokoje beveik vienodai gyvename... Uz tai nera prasmes "gilioms" diskusijoms. Labai gerai, berods, Peliauckų Jadzė paskake - ir taviskis dar per gyvenima keisis; viskas tau dar priesakyje.
Duok Dieve, kad tavo idealaus pasaulio nesutrikdytu panasus "dziaugsmai", kaip ENDOROS ar ELVITES*****.
Jei butum nors menka dalele tokiu dalyku patyrusi, nevadintum kitu forumo dalyviu pasisakymu "pritarianciu linksejimu".
Saunuole Paulita, kad sugebi pasimokyti is kitu, tai ne visiem duota
QUOTE(tyluma7 @ 2007 12 18, 16:03)
Svarbiausia gyvenime ismokti myleti save. O to geriausia galima ismokti is ... vyru. Jie tai saves niekada nenuskriaus, visada mokes pasilepinti, nepersistengti ir pan. Tik mes, kvailutes, nuo mazu dienu pasaku apie Pelenes prisiklausiusios del dideliu ir mazu problemu seimoje tik save esam linkusios kaltinti. Bandom taikytis, sprendimu ieskoti, gestancios meiles zidini is naujo pakurti... Darai, darai, stengies, stengies (isivaizduodama, kad gera zmona esi, kad namu jaukumu, vyro gerove rupiniesi), o kol viena diena jis tau pasako: "o taves niekas NEPRASE to daryti". Is pradziu skaudu be proto pasidaro, o paskui pagalvoji - juk tikrai: niekas neprase, niekam, pasirodo, to nereikejo...
Mano atveju, viskas i bloga puse pakrypo, kai i dekreta isejau. Kai silti pietus ir pyragai ant stalo kasdien garuoti pradejo... Kai namu zidinys kaip niekad jaukus pasidare... Iki tol gyvenom "kaip zmones" - abu i darbus isisuke, desrelemis bei koldunais maitinomes ir viskas
buvo. Ne is reikalo ir ne skubotai tuokemes, abu ne jaunikliai. Vaikelio abu labai norejom, planavom ir laukem. Bet, pasirodo, artejantys pokyciai ir atsakomybe mano brangiausiaji sugebejo palauzti. Nuo vidurio nestumo kazkoks kosmaras prasidejo. Ir nesuprantu kodel? Issigando kazko? Jo laisves niekad nevarziau, uzbaliavojusiam su kolegomis skambuciais neikyredavau. Nebudavo taip daznai, todel supratau ir pasitikejau - scenu nekeliau. Bet pasikeite vyras, apsiverte gyvenimas. Nesu tikra, kad veliau nebus blogiau - kaip temos autorei endorai. Todel ir ilindau i sia tema - tikedamasi ne pamokslauti ar patarineti, o pati sau atsakymu paieskoti. Mano seimoje dabar turbut tik laikinos paliaubos, nes pasitikejima vyru nestumo metu praradau ir nesu tikra, kaip viskas klostysis toliau, kai kasnakt mazylis verks. Tik del saves esu tikra - man jegu ir stiprybes viskam uzteks.
Sėkmės nėštukėms
Paulita taviškiui jau visai laikas belstis
O aš savo biologinio tėvo nei atsiminti nenoriu 
Užaugino mus mama, net tų pančių ( alimentų) tėvas nemokėjo, mama neprašė.
Vaikystėj neteisiau, nesmerkiau, nesiaiškinau, nors visada norėdavau turėti GERĄ tėtį šalia. Ilgėdavausi susigalvoto, išsvajoto. Po daugelio metų likimas suvedė netyčia - nepažino Natiek to, tada dar jauna, kvaila buvau. Paskaudėjo -pamiršau. Ištekėjau - vyras skatino susirasti tėvą, delsiau ir dar po kokų 15 metų susiradau Verkiau kruvinom ašarom, manęs ir vėl nepažino, verkiau dėl sugadinto mūsų gyvenimo, dėl šūdino jo gyvenimo. Verkiau, bet galvojau gal tėviški jausmai bent suaugusiems vaikams atgims Klydau
Šiandien galiu tik tiek pasakyt, kad mama norėdama išsaugoti šeimą, per ilgai delsė
Užaugino mus mama, net tų pančių ( alimentų) tėvas nemokėjo, mama neprašė.
Vaikystėj neteisiau, nesmerkiau, nesiaiškinau, nors visada norėdavau turėti GERĄ tėtį šalia. Ilgėdavausi susigalvoto, išsvajoto. Po daugelio metų likimas suvedė netyčia - nepažino
Natiek to, tada dar jauna, kvaila buvau. Paskaudėjo -pamiršau. Ištekėjau - vyras skatino susirasti tėvą, delsiau ir dar po kokų 15 metų susiradau Verkiau kruvinom ašarom, manęs ir vėl nepažino, verkiau dėl sugadinto mūsų gyvenimo, dėl šūdino jo gyvenimo. Verkiau, bet galvojau gal tėviški jausmai bent suaugusiems vaikams atgims Klydau Šiandien galiu tik tiek pasakyt, kad mama norėdama išsaugoti šeimą, per ilgai delsė
QUOTE(Paulita @ 2007 12 18, 13:53)
Tiek mano mama, tiek mociute negrudo savo vyru pro duris nesuteikusios joms sansu. Nes slapta dar tikejo, mylejo, norejo issaugoti seimas. Bet ko verta tokia "apipudruota" seima, kai joje augancio 12-kos metu vaiko slaptas Kaledu noras - kad tevai greiciau issiskirtu??? (...) Vaikai jaucia ir supranta daugiau negu Smalsutei gali pasirodyti.
Būdama dvylikos, tokį norą turėjau ir aš, bet, priešingai nei Tu, manau, kad suaugusi suprantu kiek daugiau nei tada. Beje manau, kad šansų savo vyrui teiki tikrai mažiau nei Tavo mama ar tuo labiau - močiutė.
QUOTE(Paulita @ 2007 12 18, 17:31)
Mano atveju, viskas i bloga puse pakrypo, kai i dekreta isejau.
Tuomet tai tikrai pertrumpas laiko tarpas tokiems sprendimams, kaip skyrybos.
Papildyta:
QUOTE(Paulita @ 2007 12 18, 14:51)
man idomu, kodel [B]Smalsute [/B]griebesi nagrineti mano pavyzdzio, kazkaip tyliai apeidama ENDORA?
Endorą "apėjau" todėl, kad dar labiau neskaudinčiau žmogaus, užėjusio čia išsipasakoti. Neneigiu, kad jos gyvenimas tikrai ne rožėmis klotas (vyro tikriausiai - irgi, nors čia girdime tik vieną pusę).
