Nesiklosto santykiai su vyru

#61
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 18:45)
Ar tai reiškia, kad mylimi žmonės neklysta? Nenoriu aitrinti žaizdos, bet nenuostabu, kad moteriai, augusiai be tėvo, užaugintai moters, kuri tėvo taipogi "neturėjo", atrodo, jog tas vaidmuo ir teapsiriboja chromosomų donoryste. Nenuostabu, kad nusivylimas vyrais, o gal ir netinkami kriterijai renkantis gyvenimo draugą, perimama iš kartos į kartą. verysad.gif


Na taip. Paverkim kartu, kad va Paulita, jos mama ir senelė net ir nebando įsisprausti į krikščioniškai doros šeimos rėmus. T.y. kad negavę per vieną žandą, neatsuka antro. O gal visgi geriau ne vaidinti nupudruotą "laimingą" šeimą su bele kokiu diedu, o turėti asmeninės drąsos žengti per gyvenimo sunkumus vienai. Smalsute, jūs labai idealistiškai vertinate gyvenimą. Jūs jį bandote dirbtinai pritempinėti prie kažkokių chrestomatinių tiesų, ir visus žmones bei jų gyvenimiškas situacijas įsprausti į vieną kurpalį. Žinoma, laiminga šeima yra gerai. Tačiau, deja, ne visoms pasiseka. Ir jei moteris mato, kad šeimyninis gyvenimas ėda jos sveikatą ir savijautą, tai nereiškia, kad ji tą šeiminynį "kryžių" privalo tempti iki grabo lentos. Ne viduramžiais gyvename. Iš kitos pusės - už ką jai tokia bausmė? Moters ryžtas nesėdėti kamputyje nuleidus galvą, o pačiai kovoti už save ir vaikus tose situacijose, kur vyras nesugeba prisiimti atsakomybės už savo šeimą bei jos likimą, yra sveikintinas dalykas.
Atsakyti
#62
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 12 17, 18:54)
O gal visgi geriau ne vaidinti nupudruotą "laimingą" šeimą su bele kokiu diedu, o turėti asmeninės drąsos žengti per gyvenimo sunkumus vienai.

Tik kažin iš kur atsiranda tie "belekokie diedai"? g.gif Ar ne iš tų pačių nuostabiųjų, nepakartojamų ir vienintelių? Ar tiesiog pasigaunamas pirmas pasitaikęs, pajutus, kad biologinis laikrodis jau nemažai nutiksėjęs? Tuomet žinoma ir vaikas yra moters nuosavybė - paSIgimdytas sau. O kas dėl drąsos, manau jos kur kas daugiau reikia žengiant per gyvenimo sunkumus neatėmus iš vaiko tėvo.
Atsakyti
#63
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 10:36)
Tik kažin iš kur atsiranda tie "belekokie diedai"? g.gif Ar ne iš tų pačių nuostabiųjų, nepakartojamų ir vienintelių? Ar tiesiog pasigaunamas pirmas pasitaikęs, pajutus, kad biologinis laikrodis jau nemažai nutiksėjęs? Tuomet žinoma ir vaikas yra moters nuosavybė - paSIgimdytas sau. O kas dėl drąsos, manau jos kur kas daugiau reikia žengiant per gyvenimo sunkumus neatėmus iš vaiko tėvo.


issiskirti tai nereiskia is vaiko atimti teva... jau geriau 2 issiskyre bet laimingi ir nuostabus tevai, nei kartu esantys, nelaimingi ir istisai "besikoliojantys" tevai... koki gyvenima vaikas mato cia?
Atsakyti
#64
QUOTE(doviliushka @ 2007 12 17, 19:41)
issiskirti tai nereiskia is vaiko atimti teva...  jau geriau 2 issiskyre bet laimingi ir nuostabus tevai, nei kartu esantys, nelaimingi ir istisai "besikoliojantys" tevai...  koki gyvenima vaikas mato cia?

Aš nežinau kokį jį matytų Paulitos šeimoje, bet nieko tragiško ji neaprašė.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo _Smalsutė_: 17 gruodžio 2007 - 19:01
#65
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 19:36)
Tik kažin iš kur atsiranda tie "belekokie diedai"? g.gif Ar ne iš tų pačių nuostabiųjų, nepakartojamų ir vienintelių? Ar tiesiog pasigaunamas pirmas pasitaikęs, pajutus, kad biologinis laikrodis jau nemažai nutiksėjęs? Tuomet žinoma ir vaikas yra moters nuosavybė - paSIgimdytas sau. O kas dėl drąsos, manau jos kur kas daugiau reikia žengiant per gyvenimo sunkumus neatėmus iš vaiko tėvo.


Belekokie diedai atsiranda nusiėmus rožinius akinius. O jų nusiėmimo laikas pas kiekvieną moterišką yra individualus: vienos sugeba nusiimti dar besirinkdamos vyrą, kitos - kai jau išsirenka, trečios pusę gyvenimą pragyveną su tais rožiniais akiniais ir vieną rytą pabudę nustemba, kad gyvenimas ir diedas jame anaiptol ne toks, kokiu bandė įsivaizduot paskutiniuosius trisdešimt metų. Gerai tau, kad tau pasisekė gauti iš pirmo karto tokį, koks atitinka tavo lūkesčius. Bet po dešimties ar dvidešimties metų tavo nuostatos irgi gali keistis, vienok wink.gif Jei jau kalbėti apie vaiko atėmimą ar neatėmimimą iš tėvo, tai pirma tas tėvas turėtų turėti sveiką tėvišką jausmą vaiko atžvilgiu, o ne klykti, kaip autorės atveju, kad jam norisi nuosavą vaiką tėkšti į sieną. Kai kuriais atvejais biologinio tėvo šalia nebuvimas yra kur kas geresnis variantas nei buvimas. Kai aš iš biologinio tėvo "atėmiau" jo vaiką, tai tas tėvas nei karto nepaskambino ir nepasidomėjo, ar tas "atimtasis" yra sveikas ir gyvas. Tai nafig toks "tėvas" yra reikalingas? Mano sūnus ne kartą yra padėkojęs man, kad aš laiku su tėvu išsiskyriau, antraip ir jis būtų pavirtęs jo "dublikatu".
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Peliauckų Jadzė: 17 gruodžio 2007 - 19:07
#66
kvaila taip sakyti,bet pavydžiu tau,endora ....toks greitas išsiskyrimas tau bus tik į naudą.O aš laukiu kažko,tempiu ir nesugebu prakalbėt,viską pasakyt,ką aš galvoju.
Turėjau ir aš panašią progą,tik jis šaukė ne ant vaiko,o ant manęs doh.gif kai dėl jo kaltės nukentėjo mažylė,bet jis ne sau prisiėmė kaltę,atsakomybę ,o sugebėjo mane apšaukt blink.gif kad vienai minutei palikau šalia jo vaiką ir neprižiūrėjau doh.gif nebuvo kada koliotis su juo,nes reikėjo važiuot į ligoninę.Ir vežė ne jis-o viena pati išlėkiau su verkiančia dukra.Nenorėjau su tuo antžmogiu sėsti į vieną mašiną...
linkiu tau toliau taip ryžtingai veikti ,endora smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo elvitė*****: 17 gruodžio 2007 - 19:42
#67
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 12 17, 20:06)
Belekokie diedai atsiranda nusiėmus rožinius akinius. O jų nusiėmimo laikas pas kiekvieną moterišką yra individualus: vienos sugeba nusiimti dar besirinkdamos vyrą, kitos - kai jau išsirenka, trečios pusę gyvenimą pragyveną su tais rožiniais akiniais ir vieną rytą pabudę nustemba, kad gyvenimas ir diedas jame anaiptol ne toks, kokiu bandė įsivaizduot paskutiniuosius trisdešimt metų.

Na taip, taisyklę: "visi vyrai kiaulės", gali paneigti tik rožiniai akiniai. blink.gif
Papildyta:
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 12 17, 20:06)
Gerai tau, kad tau pasisekė gauti iš pirmo karto tokį, koks atitinka tavo lūkesčius.

Tai man kaip tik ypatingai negerai - juk nematau tikrųjų spalvų. unsure.gif
Atsakyti
#68
QUOTE(Peliauckų Jadzė @ 2007 12 17, 15:54)
Na taip. Paverkim kartu, kad va Paulita, jos mama ir senelė net ir nebando įsisprausti į krikščioniškai doros šeimos rėmus. T.y. kad negavę per vieną žandą, neatsuka antro. O gal visgi geriau ne vaidinti nupudruotą "laimingą" šeimą su bele kokiu diedu, o turėti asmeninės drąsos žengti per gyvenimo sunkumus vienai. Smalsute, jūs labai idealistiškai vertinate gyvenimą. Jūs jį bandote dirbtinai pritempinėti prie kažkokių chrestomatinių tiesų, ir visus žmones bei jų gyvenimiškas situacijas įsprausti į vieną kurpalį. Žinoma, laiminga šeima yra gerai. Tačiau, deja, ne visoms pasiseka. Ir jei moteris mato, kad šeimyninis gyvenimas ėda jos sveikatą ir savijautą, tai nereiškia, kad ji tą šeiminynį "kryžių" privalo tempti iki grabo lentos. Ne viduramžiais gyvename. Iš kitos pusės - už ką jai tokia bausmė? Moters ryžtas nesėdėti kamputyje nuleidus galvą, o pačiai kovoti už save ir vaikus tose situacijose, kur vyras nesugeba prisiimti atsakomybės už savo šeimą bei jos likimą, yra sveikintinas dalykas.


thumbup.gif drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif

QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 16:36)
Tik kažin iš kur atsiranda tie "belekokie diedai"? g.gif Ar ne iš tų pačių nuostabiųjų, nepakartojamų ir vienintelių? Ar tiesiog pasigaunamas pirmas pasitaikęs, pajutus, kad biologinis laikrodis jau nemažai nutiksėjęs? Tuomet žinoma ir vaikas yra moters nuosavybė - paSIgimdytas sau. O kas dėl drąsos, manau jos kur kas daugiau reikia žengiant per gyvenimo sunkumus neatėmus iš vaiko tėvo.


Smalsute, dziaugiuosi, kad pas tave nera seimoj tokiu sunkumu, kad kiltu noras iseiti. Taciau tai nereiskia kad kitose seimose taip pat. Esi labai neteisi ir neteisinga tokiu seimu atveju. Viskokiu vyru yra, yra geru, su kuriais nugyvenama ilgai ir laimingai, yra vidutiniu, su kuriu minusais reikia taikytis, ir besitaikant taip pat nugyventi gyvenima, o yra tokiu, kurie nieko palink negerbia ir nemyli apart save, ir be abejo tokius vyrus irgi kazkas isimyli. Taciau negaliu suprast tavo pozicijos, kodel tos moterys turi kentet tuos tironus? Akivaizdu, tokios nelaimes patirt tau neteko, ir dziaukis, bet netersk sirdziu tu moteru, kuriom taip nepasiseke.
P.S. Ivairiu buna ir moteru, todel neadresuoju viso to tik vienai lyciai,tiesiog parasiau siuo konkreciu atveju, temos autore turedama omeny.


Atsakyti
#69
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 20:44)
Na taip, taisyklę: "visi vyrai kiaulės", gali paneigti tik rožiniai akiniai. blink.gif


Po truputį reikėtų priprasdinėti prie tos minties, kad gyvenime nėra tik "juoda", arba tik "balta", toje skalėje yra begalės tarpinių variantų wink.gif


QUOTE

Tai man kaip tik ypatingai negerai - juk nematau tikrųjų spalvų. unsure.gif


Vadinasi, didieji atradimai laukia ateityje, kaip sakoma - tau dar viskas prieš akis wink.gif
Atsakyti
#70
Jei nepastebėjote, neadresavau savo žinučių konkrečiai temos autorei, o greičiau pritariamai jai linksinčioms. Nesu už smurtą (kokios jis rūšies bebūtų), bet Paulitos pasisakymuose nematau nieko tokio tragiško, dėl ko būtų prasminga ardyti šeimą. Integra, Tu teisi - vyrų esama visokių, bet išsirinkti ypatingai blogą visgi reikia "sugebėjimo", o net ir su pusėtinu gyventi įmanoma. Viskas kur kas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo situacijos beviltiškumo laipsnio.
Atsakyti
#71
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 21:44)
Jei nepastebėjote, neadresavau savo žinučių konkrečiai temos autorei, o greičiau pritariamai jai linksinčioms. Nesu už smurtą (kokios jis rūšies bebūtų), bet Paulitos pasisakymuose nematau nieko tokio tragiško, dėl ko būtų prasminga ardyti šeimą. Integra, Tu teisi - vyrų esama visokių, bet išsirinkti ypatingai blogą visgi reikia "sugebėjimo", o net ir su pusėtinu gyventi įmanoma. Viskas kur kas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo situacijos beviltiškumo laipsnio.


Kaip sakoma, šuo ir kariamas priplanta.

Tik ar tikrai to reikia ?
Atsakyti
#72
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 12 17, 18:44)
Jei nepastebėjote, neadresavau savo žinučių konkrečiai temos autorei, o greičiau pritariamai jai linksinčioms. Nesu už smurtą (kokios jis rūšies bebūtų), bet Paulitos pasisakymuose nematau nieko tokio tragiško, dėl ko būtų prasminga ardyti šeimą. Integra, Tu teisi - vyrų esama visokių, bet išsirinkti ypatingai blogą visgi reikia "sugebėjimo", o net ir su pusėtinu gyventi įmanoma. Viskas kur kas labiau priklauso nuo požiūrio, o ne nuo situacijos beviltiškumo laipsnio.


Na kadangi aiskiai neadresavai, tai visi ir suprato, kad temos autorei taip pat. o jos vietoj tai tikrai kentet neverta, del kitu, nelabai ka jos ten ir parase kad suprast situacijos sunkumo, o siaip tik asmesiskai patyrus gali suprast kada jau gana, ir pilnai pritariu tom,kuriom pazeminimu gana.
Atsakyti