QUOTE(Tiputapu @ 2011 07 24, 15:00)
nu man tai čia prasčiokiškumo ženklas. Pasislėpę tūlikuose skaitydavo tik visokie būrai valstiečiai, o kilmingieji skaitydavo svetainėse prie židinio, mansardose, namų bibliotekose..

kilmingieji skaitydavo išdidžiai atsilošę, skaitymui skirdavo geriausią dienos laiką, tarnai nedrįsdavo trukdyti, kai ponas skaito.. O tūlike skaityt

nu ne. Nebent tūlikas - pati geriausia vieta namuose.
O jus laikote save labai kilminga dama ar cia kaip

Jusu tevai is ponu???
Nes lietuviai dauguma nuo zagres kile ir ner cia ko issidirbinet, auksciau bambos sokinejat, tik savo protevius izeidziat, sitaip pompastiskai issireiksdama
As iaisku tulike neskaitai, bet ne todel kad ten burai valstieciai skaitydavo, tesiog tai ne ta vieta, kurioje man malonu tai daryti
Papildyta:
QUOTE(Ašaka @ 2011 07 22, 19:49)
Įdomi tema...
Šį įprotį išsiugdžiau ankstyvoje jaunystėje, skaitydama sovietų uždraustą literatūrą (pvz., Solženytsiną), kai gerą knygą gaudavom parai, ir reikėdavo dalintis su visa šeima.
Įprotis išliko, nors namuose skaitant tualete komfortas minimalus. Dviejose šeimos draugų tualetuose skaityti - tikras malonumas (dideli šviesūs langai, geras vaidzas pro langus, knygų lentynos... Vieni iš jų net yra pasistatę patogius pintus krėslus)
Pintus kreslus tualete

Na,tai dydzio su lyg kambario tulikas turi buti, kai pas mus 2ant2, ten ne tik kreslo nepastatyti, bet jei aukstesnis, da ir keliais i duris isiremsi