Makaliau, - anksčiau mąsčiau lygiai kaip tu- tikros kalėdos- tik su gyva eglute, ir tik su stikliniais žaislais- kitokios kalėdos atrodė netikros, plastikinės, kičinės, nelaukiamo, bedvasės etc.. atrodė, kad nesijaus kalėdinės nuotaikos su plastikine eglute ir žaislais- bet vėliau suvokiau, kad man kalėdos yra ne tik eglutė ir jos kvapas- gal banalu- bet man tai gerumo, gailesčio visiems, kurie negali apsiginti patys, šventė (nu sorry, matyt kalėdų dvasia veikia, kad aš čia su tokiu skystai banaliu patosu kalbu, nu bet juk kalėdos, tai irgi atleistina

) . Ir kad nepaisant to, jog kertant miškas neniokojamas, nes eglutės specialiai tam auginamos, ir nepaisant, jog chemijos pramonė gaminanti dirbtines eglutes teršia gamtą- man svarbu, jog kalėdų simbolis- eglutė, kuria taip džiaugtasi, kuri taip rūpestingai ir su meile puošta, prie kurios dėtos dovanos, etc.- nebūtų suvartota ir išmesta. Man tai yra simboliška, net jei realiai tokia pozicija neturi pagrindo- nes simboliai visada yra iškalbingi, ir formuoja tam tikras nuostatas- vadinasi gali kurti gėrį ar blogį, ar abejingumą- tam jie ir skirti. Todėl vaikams (kurių kol kas dar neturiu), manau irgi svarbu atitinkamai pateikti tokius simbolius. Nes tai ugdo jautrumą- ir jei nebus išmetama eglutė, kuria taip džiaugtasi- tai gal, juo labiau nebus "išmestas" mylimas žmogus, kuriuo kažkada taip džiagtasi ir kartu tiek išgyventa, ir kuris gal tapo nebe toks įdomus ar gražus, ar seni, "nenaudingi" tėvai- atiduoti į senelių namus... Taigi, man kalėdos yra tokia šventė, kai ne tik kvepia eglute ir šventiniu maistu, bet ir kai dar kartą laikinai patiki, jog gėris egzistuoja, jog galima gyventi nieko neišmetant- ypač to, kas seniau branginta- tokia, tarsi, ištikimybės šventė...Kas man ir sudaro tą vadinamą kalėdų dvasią..
Taigi, aš puošiu didžiulę dirbtinę- tokią neblogą, nesusigniūcijusiais, kietais spygliukais.. O jei kada puošiu gyvą- tai tik pasodinamą- kurią vėliau pasodinsiu miške- bet dauguma, kas taip darė, sakė, kad neprigyja..
O dėl plastikinių žaisliukų- galiu pasakyti tiek, kad viskas priklauso nuo to, kaip atrodo konkretus žaislas- vakar turguje pirkau plastikinių žaislų, kurie atrodo grynai, kaip tie senoviniai, stikliniai- ten tokios didelės braškės ir vynuogės raudonos buvo, paskui visokie nykštukai ir kalėdų seneliai, snaigėmis dekoruoti lašo formos žaislai- ir visi tie tokie blizgantys (ne matiniai)- lygiai kaip sovietmečiu- tai žmonės, kas pamato, mano jog senoviniai likę, ir kad stikliniai- žodžiu pačiupinėti reikia, kad suprastum, jog iš plastiko. Yra likę ir labai senų stiklinių, ir šiaudiniais kartais puošiu- tai kad ir plastikinė eglė, jaukumą sukuria senovinio stiliaus žaisliukai..
O dėl kvapo ant stalo pasidedame tikros eglės šaką- ir kvapas tiesiai po nosimi visą laiką..
O tikros eglės kvapas, beje, dingsta per porą dienų, nuo sauso ir šilto kambario oro, taigi, ji kvepia tik ką tik atnešta... O tas kalėdų asociacijas su eglių kvapu sudaro tik tas pirmas įspūdis, kai eglė tik ką iš lauko, dar kvepia- net jei kvapą greit visai praranda, tas įspūdis matyt užsifiksuoja kažkur pasąmonėje ilgam..