Mes auginam prancuzu buldogyte

Jai metai ir astuoni menesiai, lelytei musu keturi menesiai, niekada neabejojau del suns elgesio,kad pavydes, nors buvo lepunele pas mus. Labai protinga prancuzyte, visur ja veziojames ir bendraujam. Pirma kai pradejom ruostis gimimui ir jau apstatyneti kambari buvo jai labai smalsu visi daiktai, vagiliaudavo is auto kedutes net pagalvele galvelei. Pratinom ja taip po truputi nuo daiktu, kai pirma diena grizom namo leidom susipazindi, iskart puole laizyt

bet neleidom, leliukas pradejo verkt, o ji dainuot

vyras sako ar baigsi prancuzytei, sakau gi cia ne prancuzyte, o vaikas

net susivienodino verksmas ir dainavimas suns

taip neatsitrauke nuo vaiko menesi, mes nesiojam leliu, ji is paskos, vaikas verkia , ji ramina dainuodama. ir taip iki siol. Jau ir leliui pasakius kur yra suniuka (vardu vadinant suniuka) jau ziuri kur, o kai su naguciais per grindis eina ir savaime garsas gaunasi, tai vaikas seka ka sunyte daro

zodziu, pavydo nera, tik meile ir saugo leliuka nuo svetimu, jei sveciu buna ateina aploja, paziuri ar leliukui viskas gerai ir toliau nueina miegot

vaizdas superinis
siaip kiek ateidavo su mazais leliukais tai sunyte labai graziai elgesi ir zaide, nepuola galvotruksciais, net ir dabar pasodinus lelyte i kedute atnesa savo zaislus,kad su ja zaistu, o ji netycia pesispardydama su koja numeta zaisla
dar nuo buteliuku kur jau nebegeras buvo tutis atidavem zaisti, tai isikanda ir miega su juo

kai paklausi kur tutis bega atsinest
va vaizdas toks -->