
Šiandien pirmą kartą paskaičiau jūsų temelę

Turėjau du nesivystančius nėštumus, pasidariau visus įmanomus tyrimus, tarp jų ir genetinius - priežasties taip ir nerado... Visi gydytojai gūžčioja pečiais, skėsčioja rankomis - atsitiktinumas, gamtos atranka... O man nuo to nė kiek ne lengviau

Dabar esu 14 sav.

Prieš pusantros savaitės buvau KMUK. Echo duomenys geri, sprando raukšlelė 0,8 mm (kaip suprantu - tikrai neblogas rodiklis). Padarius kraujo tyrimą statistiniai rezultatai - Dauno 1:2391, Edvardso <1:10,000. Kaip ir būtų viskas puiku, bet... Aukštas HCG kiekis. Davė siuntimą pas genetikus. Aš skaičiau, čia jau buvo rašyta, kad aukštą HCG gali lemti vartojamas progesteronas (nuo pat nėštumo pradžios geriu dufastoną). Bet kodėl apie tai man net neužsiminė gydytoja? Perskaičiau, kad aukštas HCG gali reikšti didesnę Dauno sindromo riziką. Dabar mąstau - kas toliau? Gal per anksti nerimaut? Aš niekada negalvojau apie tai, kokį aš sprendimą priimčiau, jeigu...? (net baisu garsiai sakyti, kas tas "jeigu") Labai nenorėčiau daryti vaisiaus vandenų tyrimo, bet pasitikiu gydytojais - aš niekada nepatikėsiu, kad bent vienas iš jų TYČIA patartų daryti taip, kad negimusiam vaikeliui būtų blogai. Gal kartais atrodo, kad jie beširdžiai, kad neužjaučia, kad nesupranta.... Bet pažiūrėkit, kokios eilės gydymo įstaigose, kiek rimtai sergančių žmonių. Manau, neįmanoma visų pacientų skausmo perleisti per save - kas tada iš žmogaus liktų?

Žodžiu, aš čia visai į lankas... Tiesiog sąmyšis galvoje ir širdy...
Žinau tik vieną - darysiu visus įmanomus tyrimus, kokius man patars gydytojai. Užsimerkti, nematyti, negirdėti ir negalvoti - tikrai ne man. Dabar turiu galvoti ne vien tik apie save... Bet apie tai jau ne viena iš jūsų kalbėjot, tikrai pritariu, nenoriu kartotis...

Žodžiu, laukiu...
Sėkmės jums visoms (ir man irgi). Linkiu visoms susilaukti sveikų stebuklėlių

