Aš su Volkova tai apturėjau nuotykį
Mano pediatrė buvo kursuose, o jos iškvietimai buvo atiduoti Volkovai. Aš, kad netrukdyti daktarės ir nekviesti jos į namus (vaikui temp, kosėjo) pasiskambinau į polikliniką ir sakau, gal paslaugą padarysiu ir pati atvažiuosiu jos darbo metu. Informacijoj mums pasakė, kad būtų labai gerai jei visi taip mąstytų... Tai va, palaukiau gydytojos darbo valandų ir dar pasiskambinau į kabinetą, pasitikslinti dėl priėmimo. kažką paburbuliavo, kad jai nepriklauso, bet sutarėm, kad apžiūrės. Atvažiuojam apie 14 val. Prie kabineto nė vieno žmogaus. Palaukėme, kol išeis prieš tai užėję ir įėjome. Daktarė nepakeldama akių kažką rašė, o aš pradėjau apie savo vaiko ligas pasakoti. Ji mane pertraukė ir sako, kas ir iš kur būsime. Sakau, kad skambinau, tariausi... Ji sako man jūs nepriklausot kabinete apžiūrėti, tik iškvietimai esą jai priskirti mūsų pediatrės. Aš jai ir sakau, mes tokiu būdu bandome jums lyg ir "gyvemimą palengvinti". Ji ir toliau burbuliuoja... Po to išgirstu frazę, kuri mane "užmuša": "- aš esu pavargusi ir visai nenorių jūsų apžiūrėti". Man akys tik išsprogo, net žodžio negaliu ištarti... Sesutė sako, prašykit gydytojos, gal apžiūrės. O Volkova toliau sau kažką rašo, akių nekelia. Aš tiek ir tepasakiau, esą nežadu čia ant kelių klauptis ir maldauti, kad apžiūrėtų mano vaiką... pasiėmiau vaiką už rankos ir išėjau visa nerealiai perpykus, pavargus matai ji... Kiekvienas dirba savo darbą, kiekvienas pavargstam, bet ar nuo to turi kentėti žmonės, kuriems ji privalo dirbti? Per daug atsakinga mediko profesija ir vietos tokiems pasiteisinimams ar kaip ten juos beįvardinsi, vietos neturėtų būti. kalba eina ne apie daiktą, o apie mūsų vaikus.
Todėl aš sakau Volkovai - ne.
Žinoma, čia tik mano nuomonė.