QUOTE(jurk @ 2008 01 25, 12:14)
Bet ar tos mamos nusipelno kritikos dėl šito? Kas, jei ne akušerės pirmąsias dienas po gimdymo turi praktiškai supažindinti su teisinga žindymo technika? O vėliau pediatrai turi padėti tuos įgūdžius išlaikyti, padrąsinti. Deja, turim viską atbulai, pediatrai (ne visi) kište kiša mišinius (galinga farmacijos pramonė). O paskui ateina ta vargšė mamytė į tokį forumą pasiguosti ir dar sulaukia kritikos, kad turėjo daugiau domėtis ir pan. Sutinku, kad informacijos daug, bet daug ir prieštaringos, ir klaidinančios, dėl gausos kartais sunku atsirinkti. Paprasčiau auginant antrą vaiką, kai jau gali mokytis iš savo klaidų, o pirmą kartą tapusioms mamomis dažnai baimės akys didelės ir klauso išsižiojusios - kas mamų ar močiučių, kas gydytojų. O šie oi ne visada gerai pataria
nu bet tokios mamos labai dažnai ne patarimų ieškot į forumą ateina, o įtikinėt kad pieno neturėjo. tos, kurios ateina patarimų, paprastai jų čia ir gauna. ir gana nemažai. mano pirmagimio žindymas irgi baigėsi nesėkme, bet aš nepuoliau kaltint vių aplinkui, tiesiog susitaikiau su padėtim, išanalizavau savo klaidas, laukdamasi 2 vaiko labai daug perskaičiau ir domėjausi žindymu, kad žinot visas būsimas problemas iš anksto, kad neužkibt ant populiariausių mitų ir klaidų. ir todėl susidūrusi su sunkumais sugebėjau sėkmingais juos išspręst. todėl ir kitas mamas kviečiu tai daryt, o ne užsiciklint "aš negaliu, neturiu pieno, viskas blogai, nervai nelaiko, bla bla bla...". nu nusiramintų, apsvarstytų bliavia galva ką ne taip padarė, kur suklydo ir nebesikartotų tos nesėkmės.
juk ne gintis čia reikia. ir nesmerkia čia niekas mamų kurioms nesisekė žindyt. nepalankiai žiūri čia tik į tas, kurios ateina ir pareiškia, kad ššš tas mp, nemaitinsiu nes papai nukars, nesiaukosiu dėl vaiko nu ir pan. nu sory, bet į tokias fyfas aš negaliu žiūrėt palankiai. nes nemotiniškas toks požiūris.
QUOTE(toscana @ 2008 01 25, 12:17)
2SIA, skaitau kaip savo istoriją

Beveik žodis žodin. Savo vaiką išmaitinau pati (ir tai su primaitinimais)tik 1,5mėn. paskui baigiau nes vargo buvo daugiau nei naudos. Jaučiausi tragiška motina nes nesugebu pamaitinti savo vaiko, kai iki tol man buvo kalama, kad svarbu tik laaabai norėti

Nu norėjau ir kas iš to, krūva nuo manęs nepriklausančių veiksnių viską pakoregavo taip kad iš mano norų gavosi tik pššš. Dar ir dabar kiekvieną kartą kai manęs ligoninėj kokia gydytoja paklausia kaip maitinu, jaučiuosi kalta kad nesugebu pati, o duodu mišinėlius. O tai ką man dabar daryt, žudytis

Tik žinau vieną, jei sugalvosim turėti antrą vaikutį, taip pat bandysiu maitinti pati, bet jei matysiu kad kažkas neišeina dėl to tiek nesinervinsiu
o tu nustok jaustis tragiškai, o racionaliai apgalvok, ką neteisingai darei, išsiaiškink kaip elgtis reikėjo ir sekantį kartą tikrai pasiseks. o vien noro irgi neužtenka, dar reikia ir žinių kartais. dabar jų tikrai daug ir visur yra, tik pasidomėt reik.
Papildyta:
QUOTE(Laurencija2 @ 2008 01 25, 12:26)
as [/color]nieko needziau, nes negalejau, vaikas zaliom putom kakojo
o kodėl tu nusprendei, kad tai nuo mp?