labai svarbu, kokie isivaikinimo motyvai
pamenu, mazdaug metams praejus nuo mano isejimo is namu, mama su teveliu liko vienisi... Ir ka gi..
Vina diena pareiske, kad pasiims globoti vaika
Iliuzijos tokios: sutvarkys kambarius, pades virtuveje ir bus namie smagiau
Tada man pasirode, kad mano mama neisivaizduoja, kad daugiau vargo ir problemu bus su tuo vaiku, negu is jo pagalbos (planavo imti mokinuka, o gal ir paaugli..)
Labai dziaugiuos, kad apsigalvojo, nes manau, vizojose mama turejo vaizdeli toki, jog tuo vaiku pakeis mane namuose
Ta prasme, kad kol gyvenau pas tevus, tvarkiau kambarius (mama praktiskai to nedare niekad) ir daugeli kitu darbu nudirbdavau, tame tarpe buvau pakankamai lengvas ir paklusnus vaikas..

pamenu, mazdaug metams praejus nuo mano isejimo is namu, mama su teveliu liko vienisi... Ir ka gi..


Iliuzijos tokios: sutvarkys kambarius, pades virtuveje ir bus namie smagiau


Labai dziaugiuos, kad apsigalvojo, nes manau, vizojose mama turejo vaizdeli toki, jog tuo vaiku pakeis mane namuose

Merginos - man irgi šį kartą reikia pagalbos - mano įvaikinto berniuko broliuką ir sesutę įvaikino užsieniečiai. Jie per savo atstovę pasakė, kad nori susitikti su mano šeima. esu visiškai pasimetusi - nežinau ką daryt.
QUOTE(Zuika1 @ 2007 02 27, 15:30)
Merginos - man irgi šį kartą reikia pagalbos - mano įvaikinto berniuko broliuką ir sesutę įvaikino užsieniečiai. Jie per savo atstovę pasakė, kad nori susitikti su mano šeima. esu visiškai pasimetusi - nežinau ką daryt.
O kodėl pasimetusi? Ar tu savo vaikui dar nieko nepasakojai apie įvaikinimą? Šiaip tai tas užsieniečių noras natūralus - jie paprastai stengiasi palaikyti ryšius su savo įvaikių biologiniais broliais ir seserimis. O tavo berniukas yra augęs su savo broliu ir seserimi? (atsiprašau, neprisimenu nuo kokio amžiaus jūs auginate sūnelį)
Aš tai tikrai sutikčiau jei taip nutiktų
Jei aš pati žinočiau apie savo dukros įvaikintą brolį ar seserį , tai pati bandyčiau ieškoti (nesvarbu ar tai būtų Lietuvoje ar užsienyje).
Manau, kad vaikui labai svarbus bendravimas su biologiniais giminėmis. Tačiau vaiko broliai-seserys augantys pas biologinius tėvus, gimines ar vaikų namuose greičiausia
na suprantate ką noriu pasakyti. Aišku, priklauso nuo konkrečių vaikų, bet bendru atveju bendravimas su jais gali atnešti ne tik džiaugsmo, bet nusivylimo ir krūvas visokių kitokių nesibaigiančių nemalonumų.
O šiuo atveju visa tai manau negresia.

Jei aš pati žinočiau apie savo dukros įvaikintą brolį ar seserį , tai pati bandyčiau ieškoti (nesvarbu ar tai būtų Lietuvoje ar užsienyje).
Manau, kad vaikui labai svarbus bendravimas su biologiniais giminėmis. Tačiau vaiko broliai-seserys augantys pas biologinius tėvus, gimines ar vaikų namuose greičiausia

O šiuo atveju visa tai manau negresia.
QUOTE(Zuika1 @ 2007 02 27, 14:30)
Merginos - man irgi šį kartą reikia pagalbos - mano įvaikinto berniuko broliuką ir sesutę įvaikino užsieniečiai. Jie per savo atstovę pasakė, kad nori susitikti su mano šeima. esu visiškai pasimetusi - nežinau ką daryt.
Mano Ugnyte irgi turi dvi seseris "uzsienietes", net nezinau kaip pasielgciau...
Aš irgi visada galvojau, kad mielai norėčiau bendraut su vaikelio "broliais ir seserimis", tik va kai faktas pasibeldė į duris - nebežinau ką daryti. Mūsų pipirui dar tik 3,5 ir jis žinoma nieko dar net nenutuokia. Su savo broliu ir seseria vienoj aplinkoj negyveno. Pas mus jis jau 3 metai.
Nu aš dabar nelabai įsivaizduoju to ryšio palaikymo. Jie - italai, kalbos barjeras manau didžiausia kliūtis bendravimui.
Gal aš ir klystu, bet manau, kad užtektų žinot, kad jie tokie yra, o kai vaikai paaugs ir norės bendraut - duot jiems tą šansą.
Turiu labai nedaug laiko apsispręst. vyras mano nenori to susitikimo - jo motyvas - ko tie italai iš mūsų nori?
Nu aš dabar nelabai įsivaizduoju to ryšio palaikymo. Jie - italai, kalbos barjeras manau didžiausia kliūtis bendravimui.
Gal aš ir klystu, bet manau, kad užtektų žinot, kad jie tokie yra, o kai vaikai paaugs ir norės bendraut - duot jiems tą šansą.
Turiu labai nedaug laiko apsispręst. vyras mano nenori to susitikimo - jo motyvas - ko tie italai iš mūsų nori?
Zuika, juk jūsų vaikas vis tiek nesupras ką ten tie užsieniečiai kalba, o italams galėsite paaiškinti situaciją. Juk nebūtina artimai bendrauti, Kalėdas kartu švęsti ir pan. Pamatysite kokioje šeimoje auga jūsų "giminaičiai", pasikeisite el. pašto adresais, galėsite nuotraukomis keistis. Ir po truputį vaikui aiškinti kas ir kaip.
Nu bet kaip supratau tai susitikimas vyks kartu su tos šeimos atstove. Nu aš tai itališkai nė bum bum, o lie lygiai taip pat lietuviškai.
Kol kas esu nusprendusi tai šeimos atstovei parašyt elektroniniu ir taip su ta šeima pasikeisti kontaktais
Kol kas esu nusprendusi tai šeimos atstovei parašyt elektroniniu ir taip su ta šeima pasikeisti kontaktais
Galite tos šeimos atstovę rusiškai (arba elektroniniu laišku) perspėti, kad jūsų vaikas nieko nežino, kad neprasišnekėtų. O po to gal vaikai žaisti pradės (nežinau kiek tiems jūsų "giminaičiams" metų), tai jūs ir galėsite pasišnekėti. Susitikite kur nors, kur vaikams kokios veiklos būtų, kad būtų nukreiptas jų dėmesys. Aš tai esu perspėjusi Įvaikinimo tarnybą, kad jei maniškės brolius ir seserį įsivaikins kas nors (duok Dieve, kad taip būtų) - tegul duoda mano koordinates, bendrausime. O dabar - tai kaip Utė ir sako, auga globos namuose, tai to kontakto ir neskatinu, dėl daugelio priežasčių.