Ką galvojate apie įvaikinimą? 2 dalis

#121
QUOTE(buuuchepaula @ 2007 02 28, 14:01)
kiti du vaikuciai tikriausiai vyresni?  jei taip, tai  jie gali netycia prasitarti.


Matai, žiūrink kokią reikšmę Zuikos vaikas suteikia žodžiams "brolis" ir "sesuo". Maniškė visus savo pusbrolius ir pusseseres vadina broliais ir seserimis, nors tu ją sušaudyk biggrin.gif .
Atsakyti
#122
QUOTE(buuuchepaula @ 2007 02 28, 13:01)
Zuika, sunki situacija, nezinau kaip pati pasielgciau. Tikriausiai pradzioje bandyciau apsiriboti rysiais elektroniniu pastu.
kiti du vaikuciai tikriausiai vyresni?  jei taip, tai  jie gali netycia prasitarti.



Mes taip pat kol kas nusprendėm apsiribot tokiu bendravimu. Kiti vaikučiai vyresni - jau mokyklinukai. Savo mažių bent jau kol kas (kol jis tam nepasiruošęs) apsaugoti.
Atsakyti
#123
QUOTE(Zuika1 @ 2007 02 28, 08:08)
ko tie italai iš mūsų nori?


Aš pasakysiu savo motyvą - ko aš norėčiau Italų vietoje.

Viena, kai pamatai brolį ar seserį būdamas dvidešimties ar keturiasdešimties ir pajunti tam tikrą ryšį su juo, tačiau norint turėti (jausti) labai artimus santykius, mylėti tą brolį ar seserį kaip labai artimą - reikia tą artimumą ir šiltus santykius puoselėti nuo pat mažumės. O tai įmanoma, tik tada jei padeda ir skatina abiejų šeimų tėvai.

Tuo tarpu galimybė ne tik žinoti (turėti), bet ir jausti tą brolio-sesers ryšį yra ypatingas dalykas įvaikintam vaikui. Tuo bent dalinai atstatoma ta prarastoji vaiko pusė, ta vaiko kilmė ir tapatybė.

O dėl kalbos barjero - tai vaikai jo neturi patikėkite doh.gif Ir jis tikrai įveikiamas ir suaugusiems.
Atsakyti
#124
Dar vienas svarbus (ir ko gero svarbiausias) dalykas: jeigu iki šiol vaikui nepasakėte, su kiekviena diena tai padaryti bus sunkiau.

Kai pasakiau savo 2,5 mažei, kad ji tik numojo ranka, kad "gerai, bet dabar noriu pagyventi čia pas jus" ir toliau kas 3-4 mėn. suskeldavo po kokį neskausmingą klausimą. Ir dabar didesnio susidomėjimo nėra (nes taip visada buvo, ji juk apie tai "visada" žinojo)

Tuo tarpu kuo vaikas didesnis, tuo jo reakcija į tą žinią bus didesnė ir tuo daugiau klausimų jis užduos. O tai žinodami (intuityviai jausdami) tuo vėlesniam laikui norėsite atidėti pokalbį su juo. Žodžiu ratas užsisuks ir iš jo bus labai sunku išeiti. schmoll.gif

Bent jau sprendimą ar tikrai sakote vaikui ar ne reikia priimti dabar. Ir jei sakote - nuspręskite kada (atsakymas "kai subręs" netinka, nes kaip minėjau įsisuksite į ratą) - po mėesio, dviejų trijų, po metų ir nė dienos vėliau g.gif

Atsakyti
#125
Norėjau pasakyti: nusistačius savo terminą kada pasakyti reikia jo laikytis. Metai čia buvo tarp kitko paminėti.

P.s. Anksčiau lyg ir leisdavo keisti savo žinutes, dabar nebematau kaip.
Atsakyti
#126
Jau perkopem i antra temele. 4u.gif
Atsakyti
#127
O mes po 10 metu laukimo ir gydymo isivaikinom.Labai dziaugiames ir mylim savo dukryte thumbup.gif .Bandem negalvot apie savo biologini vaikuti,bet mintys neklauso,vistiek skauda ir dabar vistiek nusprendem pamegint IVF.Beto ir mergyte labai nori seses ar brolio. smile.gif
Atsakyti
#128
Teruke, gyvenime viska reikia isbandyti. O gal ims ir pasiseks... ax.gif
Atsakyti
#129
Na, mes laukem 5 metelius, problemos tokis, kad nei gydymas, nei chirurgija nepadeda, tik kruva tyrimu ir tada arba nieko, arba dirbtinis apvaisinimas. Aisku, dar pasidairau po pilvukus tikedamasi kadanors ir savo seimom stebukliuko. Na bet viena paguodele ir nemazesni stebukla turiu - savo ozkyte. O del broliuko ar sesytes, jei visgi stebuklu nebus, vaziuosim pirkt ten pat kur ir ozkyte radom biggrin.gif .
Atsakyti
#130

O aš nieko nebandžiau. T.y. tikiuosi kad galiu turėti vaikų, bet kadangi gyvenu viena ir jau labai norėjau vaikiuko, nusprendžiau kad įvaikinimo kelias man priimtinesnis. Komentarų susilaukiau įvairių, pvz. kūdikių namų direktorė, kai atvažiavau susipažinti su sūneliu, tiesiai šviesiai paklausė - "o tau ką, sunku su kuo nors permiegoti?". Sunkumo tai nesunku, bet yra juk ir kitos nuostatos, kurios sulaiko nuo tokio žingsnio, nesvarbu kaip labai labai norėčiau ir biologinio vaikiuko... Psichiatras, kurio įrašo reikėjo medicininei pažymai nešant įvaikinimo dokumentus, irgi kokią valandą bandė mane priversti suabejoti savo žingsniu. Nuo tos dienos jau praėjo beveik pusantrų metų, bet vis dar nesuabejojau, ir mano mažius man yra visom prasmėm mano. O ar mūsų maža šeimynėlė taps kada didesne ir kokiu būdu - pagyvensim pamatysim...

Atsakyti
#131
GinteZZ - as esu tokia pati. Manau, tai saunu.
Atsakyti
#132
QUOTE(GinteZZ @ 2008 01 09, 13:30)
...


Čia klausimas iš kitos operos: ar tu su savo sūneliu nebuvai vasarą stovykloje?
Atsakyti