QUOTE(Skarota Egle @ 2009 03 16, 18:51)
"smagia" tema uzciuopet
mes norejome IVAIKINTI ir TIK ivaikinti. apie jokias globas nenorejau ne galvoti
. visu pirma, vien del tos visiem gerai zinomos priezasties, kad viena diena mama ar kas is giminaiciu neatsirastu ant duru slenkscio ir nepasakytu as noriu ja/ji toliau auginti
. antra, norejome kad vaikelis seimoje augtu su visom savo turtinem teisem.
nemanau kad toki klausima reikia palikti spresti vaikam, cia yra suaugusiuju reikalas, o ne vaiku
o kad is paaugliu mes isgirsime ne viena ir ne du skaudzius zodzius, tai cia nepriklauso nuo to ar vaikelis yra ivaikintas ar globojamas ar pacios gimdytas.
Manau ne visai taip.
Visų pirma, niekas neuždraus ir negali būti tikra, kad įsivaikinus, prie tavo namų sleksčio neatsiras tavo vaiko giminės, broliai, tėvai, tuo negali būti tikra, įstatymai tą tipo numato, bet praktiškai jie gali atsirsti ir ką tu padarysi. O gi nieko, prarasi ramybę. Pasakyk, kas neleis suaugusiam broliui ieškoti tavo vaiko, jo brolio, ir žinai niekas tavęs neužtars, o kaip tik sakys va kokia negera, neleidžia matytis. Juk per teliką dabar kiek tų ieškančiųjų istorijų, ir pabrėžta būna, kad va įtėviai nepanoro leisti vaikui matytis ir tai pasakoma su tokia mintim, kad įtėviai blogai daro. O tu kaip toliau gyventum, nejaugi nemastytum , kad ar gerai padarei ar blogai, kaip pasakytum vaikui, tave norėjo pamatyti brolis ar sesuo, bet aš neleidau, nes tu esi įvaikintas. O gal leistum matytis, bendrauti?
Man siūlė įsivaikinti mergaitę, mažiukę1,5 m., bet esmė tame, kad ji turėjo dar apie 8 brolius ir seseris, kuriuos kažkas, kažkur augino, vienus giminės, kitus seneliai, kitus globėjai, ir vyriausiems jau 13 ir 15 m., taigi realiai pamasčius aš turiu tris-penkis ramius metus, o paskui negaliu būti tikra, kad mano ramybė nesugrius, vyriausi taps pilnamečiai, kas jiems neleis ieškoti sesers, aišku, mano adreso nesakys, bet sakė, kad pasiskambins ir klaus ar leisiu matytis , kaip gyventi toliau po tokio skambučio?
