perskaiciau visus pasisakymus su malonumu. labai idomi visu patirtis, pamastymai ir pasisakymai.
mes neturime nieko pries seimos ir giminaiciu atsiradima ant slenkscio, bet tik kai musu ivaikis bus minimum pilnametis, o geriausia kad kai bus pakankamai suauges kad sugebetu atskirti "pelus nuo grudu". nes kaip viena mamyte sake "aš bijau, ne pačių tėvų, bet santykių griūties jiems kišantis". jeigu dukryte nores pati susirasti savo artimuosius, mes padesim. bet velgi kai matysim, jog ji tam yra pasiruosusi ir subrendusi.
QUOTE(alfija @ 2009 03 17, 10:17)
sutinku kad gražiai, bet man visada toks dalykas kliūva- ne visi gali įsivaikinti ir ne visus yra galima įsivaikinti- kaip tada. Tik globos namai ir tiek? Man va tas prioritetas visada kliūva - kas svarbiau- vaikas, ar asmeninnės baimės kad gal kas kažkžkada ateis? Ar tai yra taip labai svarbu?
mes buvome egoistai sitam reikale ir siekeme tik maksimumo, t.y. ivaikinimo, tiek del savo ramybes, tiek del vaiko (tikiuosi).
o del negalimu ivaikinti vaiku as kaltinu tik istatymus musu salies
QUOTE(Sprigė @ 2009 03 17, 10:34)
Kaip užauginti vaiką, kad jis , jau turėdamas galimybę pasirinkti, pasirinktų tave ne todėl, kad tik tave teturi, o todėl, kad su tavimi jaučiasi geriausiai?
va cia yra tikrai teorinis klausimas. i kuri atsakyma, manau mes patys turime surasti kiekvienas.
QUOTE(Vasarvidė @ 2009 03 17, 13:31)
Sveiki,
vis skaitau, ką kalbat, diskutuojat, bet laiko parašyti beveik nebėra.
Mūsų mažylė pas mus jau šeštas mėnuo. Dar laikina globa, bet jau balandžio pabaigoj teismas dėl įvaikinimo. Ir mes bendraujam su mergaitės biologine šeima, tiksliau netrukdom močiutei matytis su anūke. Ji pati atvažiuoja. Tėčiui buvom nuvežę tik kartą parodyti. Labai sudėtingomis sąlygomis, nepritaikytomis mažam vaikui (sakykim taip) gyvena, tai laukiam šiltesnių orų. Kodėl taip pasielgėme ir ar vėl taip pat darytume, nežinau, bet yra taip, po įvaikinimo nieko keisti nežadam. Toks vos ne atviro įvaikinimo atvejis. Paskatino taip pasielgti paprastas dalykas. Močiutė vaiką lankė per savaitę kartą du globos namuose- tiek kiek važiavo autobusas ir leido sveikata. Tėtis panašiai kas mėnesį. Tiek močiutė, tiek tėtis dėl sveikatos (tėtis po avarijos, galvos trauma, neįgalumas, močiutei kažkas irgi rimto), nekalbu ir apie kitus dalykus (sunku suvokti, kaip žmonės gyvena, mąsto, supranta aplinką,
man sunku suvokti, nes tiesiog dar jaukinuosi tokį pasaulio matymą, suvokimą) negali ir negalės auginti vaiko. Mama mirusi. Ir sakom su vyru, na kas mes -dievai, kad paimtume ir viską nutrauktume. O ir užaugusi ieškos, norės pažinti. ir kažkaip net jaučiamės dėkingi, kad jiems tos mergytės reikėjo ir reikia, kad ją prisimena, nori pamatyti...
Tai tokia mūsų istorija.
kokie jus saunuoliai

. kaip saunu kad tokiu zmoniu yra

. lenkiu galva pries jus
QUOTE(Sprigė @ 2009 03 17, 14:45)
Vertinimų jokių nebijau- jų jau tiek spėjau prisiklausyti... Gerai, jeigu gerai viskas su mergaite klostysis , o jeigu ne, tada visi iškart pasijaus turintys teisę priminti- va, ar tau nesakėm....
is tikruju tokia jau musu ta visuomene

. mato tik tai kas yra juoda, o kas balta kazkaip jie nepastebi.
kas liecia del vyro jausmu, gal nuskambesiu skaudziai ir grieztai, bet gal reikejo ir i jo nuomone atsizvelgti. vien del to kad kas bus jei tie jausmai neateis vyrui vaikiuko atzvilgiu

. zinoma linkiu is visos sirdies kad butu priesingai
QUOTE(Dar @ 2009 03 17, 15:01)
1. O mano vyras dar vieną tikrai paimti norėtų, o mes dar kaip tik sesę turim, bet meldžiuosi, kad tik ją augintų mama, nes užgraužtų jis mane-imam, imam...
2. O pas mus pirmosios meilės reikalai sprendžiasi, atėjo į darželio grupę vakar naujokas, ir pasakė dukrai , kad ji labai graži, o dar jis ir mano dukrai labai patinka, ir ji visa net virpa, kaip į darželį nori, ir jis dar sakė, kad nori su ja draugaut....Vienu žodžiu .
1. saunuolis TB
2. vajej kaip nelaukiu dar sito

. o jum sekmes