Šiaudų - molio namai

na kazkada truptui panarsiau ir pakalkuliavau siuo klausimu,kiek pamenu tai tie partialianiai slegiai, dar telpantys i sanitarines normas, netokie jau mazi, ir jei neklystu didesni nei 50Pa kuris naudojimas namo sandarumui testuoti. Taigi ivertinus dideli sienu sienu plota visai yra realu "kvepuoti" per tas sienas. bet beda ta kad tai butu visai nevaldomas "kvepavimas".

Matau, kad zinote daugiau nei as, ar galite pasidalinti kaip imanoma siaudiniame name patikrinti sandaruma?Mum tikrai prireiks tokia informacija)

aha radau - UK (pas mus irgi) higienos normos mokylose leidzia < 1500ppm CO2 koncentracija. http://en.wikipedia....oor_air_quality
tai yra ~150Pa. grynas oras juros lygy turi 360ppm arba ~36Pa. taigi dar tilpdami i mokyklose leidziamas normas turim apie 110Pa CO2 partialiniu slegiu skirtuma.
o cia ecocorno bloko oro laidumo testas: http://www.ecococon....aidumo-tyrimas/
100Pa skirumas duotu net 100m3/h.m2 srauta jei ta siena nebutu tinkuota.

Reikėtų norodyti kokias konstrukcijas norite užsandarinti. Stogas bus sunkiausia vieta.
Ar jau pastatėte, ar dar tik renkatės? Santvarų panaudojimas šiltinant perdangą labai palengvintų sandarumo užtikrinimą.
Įrengiamas sandarus pagrindas sujungtas su sienų tinku ir ant viršaus kraunamos kitkos.

http://www.unserstro...oenbauer/38.JPG

Vėliau reikėtų nutinkuoti ir viršų. Tai būtų priešvėjinis sluoksnis, kurį galima įrengti ir iš gipso ar medžio plaušo plokščių.

http://siaudinetroba...07/perdanga.jpg
Kuo mažiau medžio išlįs iš po tinko, tuo bus sandariau. Tinko reikėtų negailėti.
Svarbesnis ir pagrindinis sandrumo sluoksnis yra vidinis tinkavimas. Negailėkite nendrinio, kanapinio ar dar kažkokio armavimo tinklelio, kad tinkas neskilinėtų.
Ant viršaus paprastai sustatomos santvaros. Tai kur kas paprasčiau, nei gegnės.
http://www.unserstro...oenbauer/39.jpg

Gal galite įkelti nuotraukų?


Netinkuoti šiaudai tikrai kiauri, čia nėra ką kalbėti. Įdomiau būtų viso namo rezultatas arba bent jau tinkuotos sienos gabaliukas.


Papildyta:
Man labai patiko molio purkštuvas

Molis įpurškiamas giliai ir puikiai laikysis. Su rankutėmis taip neišeis.

Ne, mes tik planuojame statytis, neskubame, nes vis tiek pradesime tik po metu. Dabar statysim bandomaji triusi - ukini.
Na sakote, kad kuo maziau medzio islis is po tinko bus sandariau, o kaip gi vokiskas fahtverkas(gal neteisingai parasiau)?Jame karkasas kaip tik specialiai paliekamas be tinko - tie fahtferkai stovi po 200 metu ir labai sandarus ir silti.....ar kazko nesupratau?

Ta blog`a apie siaudine troba jau atmintinai zinau))Fainas namukas, ir informacijos labai daug)))

Va tas ,molio purkstuvas ir man patinka, bet kur toki pasiimt?Ar yra kur nors prekyboje?

Papildyta:
Vis gi nesupratau kaip tikrinamas tas sandarumas?As pagalvojau, kad yra kazkokiu techniniu priemoniu ji patikrinti?Ar turejot omenyje tik sita technologija, kuria apraset?Kaip supratau ten eina kalba apie perdangos siltinima, bet mes planuojame name tik puse perdangos. Virs svetaines bus atvira erdve.Kaip tokiu atveju? Pati stoga tikrai nesiltinsim moliu, nes gaunasi didziules apkrovos, be to dviese per vasara nespesime tiek darbo padaryti. Tai planuojame stoga siltinti kokia nors kokybiskesne vata.
Labiau domina kaip patikrinti isoriniu sienu sandaruma? Jei zinotumem, turetumem galimybe patikrinti ukiniame pastate

Sandarus jie tikrai nebuvo ir tikrai ne silti.Gal but santykinai,lyginant su akmeniniais pastatais.Apie namo sandarumo tikrinima galit rast info pasyviu namu temoje,bet labai abejoju ar verta net bandyt tikrint.Ten tikrai bus kiauras namas .Pasyviam name naudojama daug pleveliu,foliju,poliuretano putu ir tai labai sunkiai pasiekiamas hermetiskumas.Jusu kelias ne tas

JIe tikrai silti,siltesni, nei muriniai, del sandarumo nezinau.....
Kaip pagalvoju....folija, putos,pleveles....siaubas....ar ne baisu tokiame gyventi?Net pelytes pradeda sirgti kai tam tikra laika gyvena plastikiniame namelyje.....Na cia jau skonio reikalas..

nezinau kokio jie ten sandarumo, bet pasakysiu kaip yra pas mus... pas mus vidurinis karkasas, taigi medzio nera nei isorinej nei vidinej sienoj.... BET trecdalis namo apkaltas lentelem... ten karkasas buvo isnestas.. it viskas nutinkuota dviem sluoksniais... taidi medis susijungia su moliu ir paskui susuktos leneles... na ir ka galiu pasakyt.. cia buvo musu klaida... kuria reiks taisyt kai vejas is tos puses tai temp tuose kambariuose per nakti nukrisdavo 3 laipsniais, o kai vejo ner tai nukrenta tik 1 ( cia kalbu apie ziema kai buvo) taigi tikrai uztenka mikroninio tarpuko ir vejas kosia kiaurai... zinoma viduj to nesijaucia bet faktas kad siena atsaldo... taigi vasara ketinam nusukt lenteles ir uzdet priesvejine plevele.... tinkuot ten jau negalim nes negalim paslept medzio.. nebebus kur sukt lenteles

toliau del visu tu vedinimu.... pas mus ner jokios ventiliacijos apart ne super druper sandarius langus na vaiku kambarius karts nuo karto pravedinu kitur poreikio kaip ir ner... ir dar... labiausiai norisi vedint viena kambari kuris turi tik viena laukine siena... ir tai tos sienos ten tik kokie 4kv, o kita langas... tai nezinau kaip tai vertinti

del tos drregmrs reguliavimo tai kai isiklem pries kaledas tai dregme buvo apie 88 po dvieju savaiciu nuolatinio sildymo (kaitinom kaip reikalas) dregme nusistovejo ir dabar nuolat yra apie 58. i normas tai telpa, ir mum toks mikroklimatas pats tas... nes jei sausiau tai mum jau ni ni...

ai dar del perdangos siltinimo siaudais tai reikia ivertint kad tas sluoksnis yra sunkus...pas mus 3 ilgos (5m) sijos ilinko... nestipriai bet vistiek aki rezia... 4m jau nelinko

tai turbut taip ir vertint - labai mazai siaudines sienos ir labai daug orui nelaidaus stiklo.

200 metų stovintys pastatai jau yra verti pagarbos. Jie labai šilti palyginus su to meto namais, bet būtų gana silpnai apšiltinti lyginant su šiuo metu statomais šilčiausiai namais.
Tie seni pastatai labiausiai verti dėmesio pamąstymams apie medžiagų ilgalaikiškumą.
Jeigu pastebėjote mano nuorodoje namas beveik neturi medinio karkaso palyginus su lietuviškais šiaudų namais, kur šiaudai jokios apkrovos nelaiko. Ten didelė dalis apkrovos tenka ir šiaudams.
Tai laikyčiau inžineriniu pasiekimu, nes mūsų inžinieriai tiesiog išsityčiotų paprašius atremti stogą ant šiaudų kitkų, kaip daroma tame name. Dalis apkrovos tenka ir vidinėms sienoms, kurios jau turi medinį karkasą.
Galima šiltinti arba stogą, arba perdangą jeigu palėpė negyvenama. Čia jau kaip patogiau.
Panaudojus medinių santvarų konstrukciją stogui molio ir šiaudų masė nebūtų problema. Jeigu ne svetainė iki stogo, tai daug paprasčiau būtų šiltinti perdangą.

Nežinau kaip reaguotų į plaušmolį, bet galima tūtų pabandyti kažką tokio:
http://www.protechni...kavimo-aparatai
SKELBIU .lt/skelbimai/tinkavimo-aparato-nuoma-pft-g5c-ir-pft-g4-16721082.html
SKELBIU .lt/skelbimai/tinkavimo-paslaugos-tinkuojame-tinkavimas-apdaila-12628353.html

Kokia grindų konstrukcija ir apšiltinimas planuojamas?

Taigi rusai kaip visada genialiai paprastus sprendimus suranda
Jie naudoja purvo siurblį, skirtą visokius purvus išsiurbti iš rūsių, šulinių ir t.t. Tik pasigamina purkštuvo "galvą", panašią kaip dulkių siurbliui, ir viskas.

aš irgi mačiau netgi filmukus su tokiais siurbliais, bet įdomu, ar užtenka galingumo? ir kaip su paėmimu? Gal kas bandė?