QUOTE(siaulietuke @ 2008 02 16, 14:38)
Na neturiu nieko pries rasiusiaja, juk jos nei pazistu, nei kada gyvenime matysiu, tiesiog pati istorija gana gruboka, ne moteriska ir nemotiniska. As pati jauciausi nejaukiai ja skaitydama.

Ganetinai slyksciai perteikta tai, kas turetu but dziugu, miela, silta ir tyra.
Ajo...

Aš irgi už džiugius, mielus ir šiltus pergyvenimus, nes gyvenime kito nieko nėra ir būti negali

Kai aš pirmąsyk pamačiau savo dukružėlytutę

ką tik gimusią, pagalvojau: " O Viešpatytėliau???? Ir kodėl gi mano vaikeliukas pupuliukas toks panašutis į gerai gerai sumaltą mėsytę, įvilktą į ploną skūrytę

Ant tos mintelės užvedė kūnelio spalva: violetiškai rožiška su baltais taškeliais, toč toč kaip būna šviežios nevirtos faršiuko dešrytės

Kadangi spalvytė man pasirodė nelabai džiugi, miela, šilta ir tyra, aš jautriai švelniai ir džiugiai išgiedojau: "Daktarytės mielosios

Ar čia paskutinioji šių metelių vaikelių mada tokios spalvytės būti? " Mielosios daktarytės meiliai nusišypsojo, padvelkė tuo metu rožių vandeniu ir viena, skaidriu it krištolas balsu sučiulbėjo: "Brangioji mamyte, šitoji spalvytė yra pati tikroji kūdikių spalvytė
Aš dar galėčiau papasakoti džiugius, mielus, šiltus ir tyrus pasipergyvenimus, susijusius su pirmuoju, antruoju ir tolimesniais vaiko kakučiais ir kitais mielais ir pūkuotais išgyvenimais, bet, bijau, kad tatai jau nebetiks į gimdymo istorijas...
O Melodi šeimynai - daug sėkmės ir sveikatos