Įkraunama...
Įkraunama...

Adaptacija darželyje

Kai sunui sueis 2 metukai, ruosiames ji leisti i lopseli. Gal galite pasakyti is savo patirties, kaip vaikai i tai reaguoja, kaip elgiasi, kas reikalinga?
unsure.gif
Atsakyti
Mes isleidom 1.5. Is pradziu ir pampersus nesem, ir valgyt nemokejo,kiti ir su ciulptukais visus metus pragyveno, viena aukletoja 23 tokius bamblius metu gale gane ir nieko-isgyvenom. Tiesa, sirgom labai daznai, bet tik slogom, tik karta rimtai. Nors pradzioj labai sirdi skauda, labai ziauriai atrodo, bet kai alkana pasedejo kelias dienas, i kitus pasidairydama pati pradejo kabinti. O ant puodo prasytis pas mus kazkaip nemoke, patys pripratinom,tik miegui dar pora men. pampersus nesem. Dalis vaiku taip su pampersais ir pravaiksciojo,gal kai tiek vaiku aukletojai tiesiog paprasciau pakeist pampersa buvo nei visiem kelnes vienu metu maustyt. Ir kalbet darze greit geriau ismoko, nes i burzdenimus nieks demesio nekreipe. Tik kokias 2 pirmas savaites rytais nuo saves atplest reikedavo-as paskui visa diena raudodavau, o ji jau po penkiu minuciu visa patenkinta darza siaubdavo...
Atsakyti
Saviškį leidau nuo 1.8 m. Ėjom be pampersų, nes pats mokėjo pasiprašyti, čiulptukas buvo pamirštas laaabai jau seniai. Tiesa, gėrė iš buteliuko. Bet lopšely jo nepalikdavau, tai per dvi dienas išmoko gerti iš puodelio. Kalbėti irgi išmoko suprantamiai: seniai veblendavo savais žodžiais, o dabar jau aplinkiniai irgi supranta. Per tuos mėnesius atsiskleidė jo asmenybė: tvirtas, užsispyręs, pedantiškas.
Visam tam įtakos turi auklėtoja, vaikai. Mūsų auklėtojos labai fainos, susikalba su jais. Turi įvedę labai įdomią bausmių sistemą. Jeivaikas nusikalto: mušėsi, spardėsi, negražiai kalbėjo, prasivardžiavo, tai jį pasodina pire stalo ir 5 min. nieko neleidžia daryti. Tik sėdi. Dar auklėtojos prašo atnešti rūbelių, nes dažnai užsimiršta, nepasiprašo, nespėja.
Dėl palikio. Maniškis ir dabar siaubingai pradeda kuklintis, kai pamato auklėtojas. Iki tol gerus 2 mėn. pats eidavo į grupę. Dabar turiu įnešti ir įteikti auklėtojai į rankas. Kitaip nepaleidžia manęs. Bet auklėtojos moka sudominti, nukreipti dėmesį ir viskas gerai. Būna tokių dienų, kai negaliu išvadinti namo (ypač prie vienos aukėtojos). Tada nepadeda jokie pažadai.
Manua, kad adaptacija priklauso tiek nuo vaiko, tiek nuo auklėtojos, tiek nuo grupės vaikų.
Atsakyti
QUOTE (evutes_mama @ 2004 05 20, 19:18)
rolleyes.gif As ir saviske nuo rudens leisiu.
Pakolkas ji nei pati pavalgo, nei ant puoduko pasipraso- neisivaizduoju kaip bus g.gif

Jei bus gera ir kantri aukletoja manau viskas bus ok smile.gif kai dirbau aukletoja tai keli vaikai buvo su pampersais ir viskas buvo ok smile.gif Keitemes pampersiukus,plovemes uzpakaliukus smile.gif
O del valgymo smile.gif niu nevisi ir valgyt graziai mokejom smile.gif taciau bandem...turejom seilinukus...tokius grazius,spalvotus smile.gif truputely issitepdavo veidukas ir stalas,rankytes,bet nieko...juk gyveni ir mokaisi smile.gif
Tiesiog svarbiausia aukletojos kantrybe smile.gif
Kai atejo y grupe naujas vaikas...tai as is pradziu jy maitindavau...bet veleu jis mate,kad kiti valgo patys ir jis taip uzsimane smile.gif bande valgyti pats...O kita aukletoja kuri dirbdavo ta diena kai as nedirbdavau neturejo kantrybes su tuo maziuku...nei jy matino,nei jy ramindavo kai mama iseidavo...Ji netgi skambindavo mamai,kad si ateitu vaiko pasiimti,nes sis nerealei verkia...o su manimi jis isbudavo iki vakaro ir net pietu miego pamiegodavo smile.gif
Niu ir prisigyreu cia as smile.gif bet taip buvo smile.gif
Atsakyti
Pradėjau temą, nes pati jaučiuosi blogai. Visos, kurios nors kiek domėjomės, žinom, kad vaikui geriausia iki 3 metų augti namuose, o tik paskui eiti į valdiškus namus. O aš savo auksą išleidau nė dviejų nesulaukusią. Ir neturiu kuo pasiteisinti, pinigų auklei mokėti netrūko, ir auklytė buvo gera. Gal aš šykšti???Žodžiu, dar prieš metus buvau taip nutarusi, kad pavasarį ji žygiuos pas vaikučius. Bet tada ji buvo visai kitokia, kasdien eidavom į darželį pas vaikus žaisti (smėlio dėžėj), viskas buvo čiki piki. O kai atėjo žadėtas pavasaris, pasidarė baikšti ir net artyn prie vaikų neidavo. Lopšely apsiprato sunkiai, stresavo, verkė, bet gana greitai. Tų pirmųjų dienų net prisiminti negaliu, žliumbėm abi. Dabar daržely jau priprato, randu patenkintą, nors dažnai ir gauna nuo kitų vaikų malkų. Tačiau auklėtojos sako, kad šiaip jau su kitais vaikais ji nežaidžia.
Ir pati didžiausia problema, kai rytais reikia ją į tą darželį atiduoti. Verkia, geriau nė neužsimink. Žliumbti pradeda, vos tik mašina įsuka į darželio teritoriją. Teisybė, veda tėtis, nes mano širdis neatlaiko tokių dalykų. Nes jei vedu aš, artėjant tikslui, vis labiau rankytė mano ranką spaudžia, už kojų tvarsto ("Myliu myliu"), siaubas, toks jausmas baisus. Taigi, kaltę išgyvenu kiekvieną rytą, nors ir žinau, kad uždarius grupės duris, po 1 min visi verksmai baigias.
O šiandien tai jaučiuos ypač kalta, nes turiu laisva diena, o mergaite nuvedem i darza, atseit nors karta skirsiu sau laiko....
Atsakyti
O as nesijauciu blogai atidavusi mazaji i loseli rolleyes.gif Pradejo ji lankyti is karto kai suejo 2 metukai. Labai greit priprato ir gana noriai ten eina, nors retkarciais ryte ir verkia truputi. Pastebejau, kad verkimas ryte labai priklauso nuo aukletojos. Musu grupeje dirba 3 aukletojos ir pas 2 is ju visada lieka be asaru, o vat kai dirba 3-ioji - ryte visada verkia. Turbut ji jam nelabai patinka sad.gif
Atsakyti
As saviski "atidaviau i darzeli" kai jam buvo 1 m ir 4 men. Zinokit keista, bet nei kiek sirdies neskaudejo, paprasciausia ten turi gera auklyte, ji nesiodavo ji, supdavo pietu miego (nors namie niekada nesupam), zodziu, kaip ji sako kad jai jis kaip jos vaikiukas... Buvo kol apsiprato paverkdavo, buvo kad is darzelio namo nenoredavo smile.gif dabar gi eina be prolemu, duoda mamytei buciuka ir bega i grupe
Atsakyti
Saviškį išleidau nuo 1.8 m. Kitaip negalėjau. Pirmus mėnesius viskas buvo gerai. Po to, pradėjo verkti. Kai tik prieidavom darželio duris, jis pradeda verkti. Bet auklėojos visada paimdavo ant rankų, myluodavo, nuramindavo. Dabar jau viskas susitvarkė, bet...Šiandien pamatė ne tą auklėtoją, ir pradėjo verkti. Šiaip jis ir verkdamas eina pas auklėtoją į glėbį, bet prašo kad paimčiau ant rankų ir paduočiau jį auklėtojai. Gal jam geriau, nežinau.
Negaliu sakyti, kad jaučiuosi kalta. Maniškis yra toks vaikas, kuriam labai reikia vaikų. Žinojau, kad namuose jis neturės tokių galimybių lavintis, bendrauti kaip darželyje. Gal kalta jausčiaus, jei vaiką leisčiau į darželį, o pati sėdėčiau namie. Kadangi dabar dirbu, tai tikrai nemanau, kad reikia save dėl to graužti.
Atsakyti
Žinai Inga, maniškis šiemet baigia darželį, bet kaip nepatiko jam nuo lopšelio, taip nepatinka iki šiol. Mano sūnus buvo vienas iš tų unikumų, kurie taip nepriprato ilgai (atrodo ir auklėtojos buvo neblogos).
Mes tik ką baigėm vaikščioti po psichologo kursus, gal ką ir padėjo, nežinau.
Atsimenu kaip aš atvažiuodavau apsižliumbusi į darbą, o mane visi ramino, kad vaikas pripras ir nė velnio jam ten nepatinka. Bet ką daryti, kažkaip reikia pratinti, nes nepamatysi kada tavo vaikas išaugs ir reikės palikti mokykloj, kur tikrai ne tokios sąlygos.
Taip kad manau vesk, grūdinkis tiek pati, tiek savo vaikiuką, nes reikia ir pačiai pabūti ir kad vaikas bendrautų su vaikais.
Atsakyti
Ne kiek nesijauciu kalta, nors ir namie kuris laikas sedziu rolleyes.gif As zinau, kad darze jam geriau: gauna bendravimo, lavinimo, o ir daugiau valgo, kai mato, kad kitas/kiti vaikai valgo... Kaip tik man problema buna ji issitempti is darzelio - niekaip nenori iseiti. Jei geras oras, visad apie 1 val dar pasiliekam su vaikikais lauke, smeliuke tongue.gif
Atsakyti
As pries menesi bandziau leisti savo 2,9 metu vaika i darzeli. Jauciausi baisiai, kai jis klykdavo paliekamas, kai pirma nakti po keliu valandu darzelyje net namuose nakti nemiegojo ir prabusdavo naktimis nei is sio nei is to. Po savaites ejimo susirgom dviem savaitem (gydytoja sako, kad vaiko psichologine bukle labai svarbi tokioms ligoms, nesuprasi, kas ka itakoja..). Kai pasveikom ir ryte nubudus pasakiau: "Tai gal i darzeli eisim, pas vaikus..", maniskiui ateme zada.. Isvada - nusprendeme si procesa atideti metams, kitiems. Dabar ieskosim aukles, o su vaikais socializacijos tegul mokosi smelio dezeje. Kai paaugs, padrases ir paprotinges, neatmetu galimybes vel bandyti. Taciau as ne sadiste, nesiruosiu savo vaiko kankinti ir laukti menesi, du ar puse metu, kol jis adaptuosis.
Atsakyti
Musiskis dvimetukas daugiau nei pries menesi isejo i lopseli. Ir dziaugiuos, ir sirdi skauda. Jei butu namie pasilikes, 1000 proc. nebuciau baigus rasyt darbo...
Taciau as pati atsimenu ta jausma is vaikystes, kai budavo tevai isvaziuoja kur ir palieka mane pas mociute. Slykstus jausmas brr.... Labai nenoriu, kad tai jaustu mano vaikas, kai as arba tevas iseina is darzo uzverdami duris....
Kita vertus as pati i darza nejau, mociute augino (cia kita mociute, ne ta pas kuria tevai palikdavo isvaziuodami wink.gif ), tai pirmoj klasej man sunku buvo, labai nedrasi buvau, mama pasakojo, kad pirma menesi nekalbejau visai tongue.gif Na dabar juokas ima, bet tada sirdele oi kaip sopejo, aplinkui pilna drasiu klasioku, o as norejau buti viena sad.gif , norejau pas mociute (vakarais zliumbdavau uzsidarius pas save kambary) Vat ir nenoriu, kad mano maziui taip butu.
Atsakyti